Kaimiška brokolių sriuba

 
   Iš tikro net nežinau, kaip šią sriubą geriau pavadinti ar tai tiršta,  ar sočia brokolių sriuba. Bet, jei jau joje yra net keletas labiau koloringų produktų (šoninė, grietinėlė, sūris) ji galėtų būti pavadinta kaimiška sriuba. Juk kaime gyvenantys, dirbantys laukuose žmonės valgo sočiau. Tačiau šaltą, tamsų rudenį ir mes galime sau leisti pavalgyti viena kita kolorija daugiau.

Jums reikės
1 l. natūralaus (vištienos ar jautienos) sultinio,
nedidelio svogūno,
1- 2 skiltelių česnako,
truputį šoninės,
2 vidutinio dydžio bulvių,
1 mažos morkos,
1/3 brokolio žiedinėlių,
grietinėlės,

1/2 v.š. tarkuoto fermentinio sūrio (šiuo atveju tiks ir lydytas sūrelis),

druskos, pipirų,
truputis šafrano arba jūsų mėgiamų prieskonių.

   Šoninę supjaustykite kubeliais ir pakepkite. Jei ji nėra labai riebi, tuomet ją kepkite ant nedidelio kiekio riebalų. Kai šoninė apskrus sudėkite smulkintą svogūną ir česnaką. Juos pakepkite iki skaidrumo.
   Į puodą supilkite sultinį ir jam užvirus suberkite keptus svogūnus su šonine. Stenkitės, kad keptuvėje likę riebalai nepakliūtų į puodą. Sudėkite smulkintas daržoves. Įberkite truputį druskos ir pipirų. Virkite kol daržovės suminkštės.
  Tuomet supilkite grietinėlę ir sūrį, įberkite truputį šafrano. Paragaukite ar netrūksta druskos bei pipirų. Ši sriuba turi būti tiršta. Tad, jei reikia- sutirštinkite ją miltais. 1/2 ar 1 a.š. miltų išmaišykite nedideliame kiekyje grietinėlės. Kai gerai miltai išsimaišys įpilkite dar greitinėlės ir supilkite ją į siubą. Pavirkite dar apie minutę.

   Dar keletas pastebėjimų apie sriubas. Jau pasikratosiu, kad sriubas verdant jas būtina ragauti. Sakoma, norint išvirti gerą sriubą, ją reikia bent  septynis kartus paragauti. Jei matote, kad sriuba bus per tiršta įpilkite verdančio vandens ir dar ją  pavirę leiskite jai ramiai pastovėti. Jei sriuba gavosi per skysta sutirštinkite ją trupučiu miltų arba patrinkite joje esančias bulves.  Miltus gerai maišyti su grietinėle ir su grietine.
 Jūs taip pat galite išsivirti mano jau senokai aprašytą "Trintą brokolių sriubą"

Sudėtingumas: paprasta

Rauginti kopūstai

   Delčia, pats tas laikas pasiruošti raugintus kopūstus. Tikrai nerašysiu, kaip tai sveika ir kokie naturalūs fermentai susidaro kopūstams surūgus, ir kaip tai mūsų pilveliams gerai :-))) To gero, pilna internete. Tik gal vienas sakinys, kurį ne visi visada parašo: rauginamų kopūstų sultys turi daug vitaminų ir virškinimo fermentų, tad jų duokite savo vaikams, kurie "pametė" apetitą.
   O dabar pamirškite visas asociacijas su sunkiu darbu, bačka ir dideliu maišu kopūstų. Na, dar galite pamiršti ir gūstuvą, bei vyrišką pagalbą tokiam darbui atlikti....

  Visiškai nebūtina kopūstus raugti į didelę bačką, o atėjus pavasariui dalį jų išmesti. Tiesiog, vieną kartą pasinaudojau savo kolegės patarimu, kad pilnai užtenka nedidelio 5l. kibirėlio (na tokio, kur restoranuose majonezas, pomidorų padažas ar garstyčios būna supilstytos). Žinote, pradžioje tie kopūstai kibirėlyje labai greitai  suvalgomi. Vėliau valgymo tempai kažkodėl sulėtėja, tad pilnai užtenka taip kopūstus užragti du- tris kartus per žiemą. Tik pažiūrėkite mėnulio fazes- per delčią užraugti kopūstai visuomet bus kieti ir traškūs. Be to, namuose raugti kopūstai nepaprastai skanūs su saulėgrąžų aliejumi ir trupučiu smulkiai pjaustyto svogūno. Tai ir puikus garnyras prie mėsos ar keptų bulvių.

Jums reikės

gerai išplauto maistui laikyti skirto 5 kg. talpos kibirėlio,

gabalo marlės (parsiduoda  vaistinėse),

"gero", sunkaus akmens,

truputį siauresnės nei kibirėlis lėkštės,

4 kg. jau šiaudeliais supjaustytų kopūstų,

400 gr. nuskustų ir rupiai sutarkuotų morkų,

80 gr. arba pilni 3 v.š. cukraus,

80 gr. arba pilni 3 v.š. druskos,
2- 3 v.š. kmynų (jei mėgstate),

3- 4 saujos spanguolių.

   Kadangi  kiekiai yra dideli viską ruoškite ant virtuvinės spintelės.  Bent 1 m. laisvo ploto darbui viską maišant tikrai prireiks. Tad, berkite šiaudeliais supjaustytus kopūstus ir rupiai tarkuotas morkas ant švariai nuvalyto stalviršio. Jas truputį sumaišykite ir suberkite kmynus, bei spanguoles. Viską labai gerai permaišykite. Kadangi spanguolės labai norės pabėgti, iš kopūstų- morkų mišinio padarykite bortelį. Galiausiai ant visko (išsklaidytai) subenkite druską su cukrumi ir greitai permaišykite. Druska su cukrumi palengvina sulčių išsiskyrimą, tad šiuos dalykėlius geriau jau suberti gerai viską išmaišius. 

 

 

  Tuoj pat pradėkite dėti kopūstus į kibirėlį. Sudėję glėbį kopūstų juos kumščiais suspauskite. Kad būtų lengviau, pasistiebkite ir remkitės visu svoriu. Na, čia beveik mankšta virtuvėje :-)) Kai suspausite pirmą sluoksnį, vėl dėkite glėbį kopūstų ir  vėl spausdami grūskite. Tai  kartokite, kol sudėsite visus kopūstus. Taip bespaudžiant išsiskirs ir sultys. Kibirėlis neturi būti pilnas. Turi likti bent tarpas per 3 pirštus, kad pradėjus kopūstams rūgti neišbėgtų sultys. 

  Dabar belieka uždengti kopūstus marle ir uždėjus lėkštele juos paslėgti akmeniu. Na, jei akmens dar neradote, o raugintų kopūstų norisi, uždėkite bet kokį svorį. Kad ir stiklainį ar vazą pripildytą vandens.

  Kibirėlį palikite šiltai virtuvėje. Po maždaug 2- 3 dienų kopūstai pradės rūgti. Skysčio paviršiuje atsiras putų. Tai ženklas, kad visus svorius ir lėkštę reikia nuimti. Dabar reikia kibirėlyje esančius kopūstus kelis kartus (3- 4 ) per dieną pabadyti. Tam puikiai tinka japoniškos valgymo lazdelės. Jei jų neturite naudokite medines ar plastiko lazeles, kuriomis galėtumėte pasiekti kibirėlio dugną. Šiuo badymo metu lengviau pasišalina rūgimo metu besikaupiančios dujos. 

  Po savaitės (jei jūsų virtuvėje apie 15-18 C), jei žymiai šilčiau, tai keliomis dienomis ankščiau kopūstus vėl uždenkite išplauta marle, uždėkite lėkštelę ir paslėgę akmeniu išneškite į vėsią (8- 10 C temp.)  patalpą.  Kopūstus galite pradėti naudoti praėjus 20 dienų po užraugimo.

Nebijokite, jei šaltoje patalpoje žiemą kopūstai apšals, atšilę jie bus nepakitę.

Sudėtingumas: vidutinis

Receptas: iš knygos "Konservavimas"  1967m.  (oi, kokia ji sena :-)))

Aviena su džiovintais abrikosais ir migdolais arba Avienos ir abrikosų tagine

   Klasika. Šis iš Šiaurės Afrikos kilęs receptas rašytiniuose šaltiniuose sutinkamas jau nuo XII a. O kadangi tai tikrai senas receptas jokių įmantrybių jame nėra. Viskas paprasta. Nepaprastas tik skonis, kurį suteikia sultinga aviena, švelnus ir lengvai saldus abrikosas bei traškūs migdolai. O aštrūs ir kvapnūs prieskoniai tik viską apjungia. Tačiau čia nurodytus prieskonius galite pakeisti jums įprastais. Skonis tikrai nenukentės. Esu jau daug kartų gaminus avieną naudodama įvairius prieskonių derinius. Viskas visada tinka. Tačiau nenaudokite baltųjų pipirų, jie šiame patiekale per daug "išsišoktų".

Jums reikės

600 gr. avienos metės ar kumpio,

2 morkų,

1 svogūno,

3- 4 česnako skiltelių,
100 gr. džiovintų abrikosų,

100 gr. kuskuso,
100 gr. be odelės migdolų,

druskos,

truputį maltų pipirų, šafrano, kalendros, cinamono, imbiero ar kardamono (arba vietoje visų išvardintų prieskonių naudokite jums įprastus mėsos prieskonius),

kaledros ar petražolių lapelių priklausomai nuo naudojamų prieskonių sudėties,

alyvuogių aliejaus.

   Susmulkintą svogūną ir česnaką pakepkite ant alyvuogių aliejaus, kol taps skaidrūs. Suberkite šiaudeliais pjaustytas morkas ir dar pakepkite keletą minučių. Apkeptas daržoves supilkite į troškinimo indą. Į tą pačią keptuvę sudėkite 3 cm. dydžio kubeliais supjaustytą avieną ir padidinę kaitrą apkepkite ją iš visų pusių. Jei avienos naudosite daugiau- apkepkite ją dalimis. Apkeptą avieną sudėkite į troškinimo indą, suberkite prieskonius bei druską. Užpilkite trupučiu verdančio vandens, kad mėsą vos apsemtų, uždenkite dangčiu ir troškinkite orkaitėje apie 40 min. (temp. 200 C)

   Per tą laiką pasiruoškite migdolus. Jei neturite migdolų be odelės, odelę teks pašalinti patiems. Į karščiui atsparų indą suberkite migdolus ir juos užpilkite karštu vandeniu. Palikite bent 20 min., kad atbrinktų odelė. Tuomet lengvai paspauskite migdolą tarp pirštų ir taip atskirsite jį nuo storos odelės. Jau be odelių migdolus pakepkite (vis pamaišydami) sausoje keptuvėje, kol truputį pagels. Tokius migdolus geriau pasiruošti prieš kelias dienas. Tuomet jie turės laiko geriau apdžiūti.

   Taip pat, jei abrikosai jums pakliuvo kieti- juos suminkštinsite užplikę verdančiu vandeniu. Palike vos kelioms minutėms vandenyje ir jie bus tinkami naudoti.

   Po 40 min. pažiūrėkite ar aviena minkšta. Jei kietoka- dar troškinkite. Jei reikia įpilkite dar verdančio vandens. Kai mėsa taps minkšta suberkite per pusę perpjautus abrikosus, o po 15 min. supilkite kuskusą. Mėsos troškinyje dar turi likti bent 2 cm. skysčio. Jei jo nėra įpilkite truputį verdančio vandens. Lengvai pamaišykite ir uždengę dangčiu palikite 10 min. orkaitėje. 

   Prieš pateikiant užberkite smulkintais kalendros lapeliais ir migdolais. Jei naudosite ne rytietiškus prieskonius- užberkite smulkintais petražolių lapeliais.

Sudėtingumas: paprasta

Gaivios salotos su obuoliais

  Ruduo ir mano sode pilna obuolių. Kiekvienais metais iš jų verdu obuolienes, spaudžiu sultis. Tik šiemet kažkodėl obuolienių neviriau. Keli indeliai dar likę nuo praeito rudens, tad gal verta ir pertrauką padaryti :-)

 Tačiau kiek gi gali valgyti vienus obuolius vakarais prie TV ar kompiuterio.  Kartais visai smagu ir kokias salotas iš jų susimaišyti. Ypač kai norisi kažko ne itin saldaus...

Gaivios obuolių apelsinių salotos

 Šios salotos tiks ir vietoje deserto. Jei norėsis saldžiau- užpilkite truputį skysto ar pašildyto medaus.

 Vienam asmeniui reikės:

1 obuolio,

1/2 apelsino,

1 v.š. tamsių razinų,

1 v.š. lengvai pakepintų migdolų drožlių (čia tiks ir kapoti lazdyno riešutai),

truputis cinamono,

Kaip jau minėjau, jei norite saldžiau tai truputis skysto medaus, bet tikrai nebūtina. 

  Apelsiną nulupkite, perskirkite per pusę. Aštriu peiliu "pereikite" per siltelės viršų. Atskirkite vidinės odelės vieną pusę ir išlupkite skiltelę jau be odelės. Taip atskirkite visas skilteles ir jas perplaužę per pus sudėkite į salotinę.
 Obuolius nulupkite ir supjaustę plonais šiaudeliais sumaišykite su apelsino skiltelėmis. Užberkite razinomis, cinamonu ir riešutais.
  Jei razinos per daug kietos užplikykite jas verdančiu vandeniu. Ir kol ruošite salotas, tegul jos truputį pamirksta karštame vandenyje. Išėmus iš vandens, nepamirškite jas dar gerai nuspausti.

Sudėtingumas: paprasta

Gaivios obuolių vynuogių salotos

 

 

   Šios salotos tai atradimas. Pirmą kartą paragavusi jas vegetariškoje kavinėje, jau kitą dieną lėkiau į parduotuvę pirktis vynuogių :-))) Nežinau, bet man jos labai, labai patinka. Būtent  obuolių, vynuogių ir juodųjų alyvuogių derinys yra tikrai nepaprastas, o kramtant jaučiamas saulėgrąžų skonis suteikia šioms salotoms dar daugiau tobulumo. 

  Jums reikės (vienam asmeniui)

1 obuolio,

saulelės vynuogių (maždaug tiek. kiek bus supjaustyto obuolio),

1/2 indelio juodų alyvuogių be kauliukų,

1 v.š. lengvai pakepintų saulėgrąžų,

truputis ypač tyro alyvuogių aliejaus.

  Vynuoges geriausiai rinktis be kauliukų, tačiau jei tokių nėra, pirkite ir su kauliukais. Tik tuomet jas nuplovę perpjaukite pusiau ir išimkite kauliukius. Alyvuoges taip pat perpjaukite pusiau. Nulupkite ir supjaustykite obuolį. Viską sumaišykite. Šių produktų turėtų būti po lygiai. Užpilkite trupučiu alyvuogių aliejas ir užberkite saulėgrąžomis.

Sudėtingumas: paprasta

Receptas: iš vegetariškos kavinės "Arbatinė", Kaune, Laisvės pr, 100

Pažaislis ir restoranas "Monte Pacis"

   Nežinau nuo ko net pradėti. Reikėtų rašyti apie restoraną įsikūrūsį Pažaislio vienuolyno architektūriniame ansamblyje, bet keli metai praleisti restauruojant šį baroko šedevrą maišo jausmus. Tad, leisiu sau ir parašysiu ne tik apie tai kas buvo lėkštėse.

   Į restoraną galima pakliūti iš stovėjimo aikštelių per abu šoninius įėjimus, bet daug maloniau ir iškilmingiau yra įžengti per didžiosius vartus. Eiti ilgu taku iki pat forestoriumo, kur ir yra restoranas "Monte Pacis" bei viešbutis.

   Šis pastatas tik įkūrus vienuolyną ir buvo skirtas svečiams apsistoti. Pasakojama, kad pietinėje šio pastato pusėje (dabar čia konferencijų salė) italų dailininkų nutapytas židinys suklaidino net patį Napoleoną. Išvargęs ir sušąlęs su savo kareiviais jis puolė prie to židinio šildytis...

   Dabar žengiant pro didžiuosius vartus mus pasitiko... nenupjauta žolė, neprižiūrėtos rožės ir labai jau netinkantys prie aplinkos suoliukai. Bet juk žiūri ne tik žemyn ar į šonus. Žvilgsnis kyla į viršų ir tu žiūrėdamas į bažnyčią, jos kryžius ir statinių čerpinius stogus pamiršti tai kas ką tik tau kliuvo. Tačiau netrukus, eidamas vis arčiau išgirsti muziką. Gaila, bet ne tokią, kokia galėtų čia skambėti... mus pasitiko vos ne "bumčikas" skambantis iš pastatytos lauke  kolonėlės. O prie jos- "labai į temą" likęs dar nuo vasaros baras su išlindusiais dviem alaus kranais. Na, čia tikriausiai ir buvo man baisiausia... pigi komercija, nesiderinanti nei su pačiu Pažaislio vienuolynu, nei su jame esančiu restoranu.

   Gerai, kad bent pravėrus forestoriumo duris patekai ten, kur ir ėjai.

   Truputį palaukę, kas vis gi teiksis pakabinti mūsų paltus, nuėjome į restorano salę.

   Baltos staltiesės, indai ir taurės- viskas be priekaištų. Aptarnavimas: malonus, neįkirus. Padavėjos merginos dirbo gerai. Meniu: trys atskiri lapai. Pirmajame patiekalai, antrajame gaivieji gėrimai ir trečiajame vynai ir kiti stiprieji gėrimai.

Nedidelis meniu tikrai privalumas, ypač kai tas meniu kas savaitę ar dvi vis keičiamas. Bent jau padavėjos tai garantavo.  Dar meniu nurodytas ir virtuvės šefas: Darius Dabrovolskas.
   Meniu patiekalai aprašyti prašmatniai ir skaniai. Kainos vidutinės (14- 45 lt). Porcijos nedidelės, tad užsisakyti drąsiai galima du patiekalus. Tik gaila, kad desertai, kaip ir "Sadutėje" čia silpni.

   Taigi, ką mes valgėme ir ar likome patenkintos?

   Kai kas pasirinko silkę su burokėliais. Ji buvo tikra. Ta, nuo kurios ką tik nupjauta galva ir nulupta odelė. Burokėliai- tie taškeliai galėtų ir vos, vos didesni būti. Tam, kad netektų valgyti vienos silkės. Juk kiekvienam gabalėliui silkės po taškelį ar po kiaušinio  gabalėlį priklauso.

   Kai kas pasirinko dienos sriubą. Pasirodo čia nuo 12 iki 16 val. būna verslo pietūs. Tą dieną buvo špinatų sriuba. Didžiam mūsų nustebimui gavome ne trintą, o labai padorią, naturaliame sultinyje išvirtą, špinatų lapelių sriubą paskanintą alyvuogių aliejuje išmirkytomis juodosiomis alyvomis. Tokia sriuba, net dienos sriuba galėtų nesivadinti, nes ji buvo tikrai tobula.

   Karšti patiekalai.

   Pirmas klausimas padavėjai buvo: tai kokią žuvį šiandiena pagavo žvejys :-) Nes meniu skelbė apie ką tik pagautą šviežią žuvį. Pasirodo "žvejo" laimikis- šamas. Šamas su kuskusu. Tikrai mums pasisekė. Gavome riebią šviežią žuvį, kuri tikrai derėjo su visais pateiktais priedais.

   Kitas patiekalas taip pat iš jūros. Aštunkojis. Pateiktas su juodaisiais ryžiais ir marinuotais pomidorais. Jo buvo tikrai labai mažai, tik viena nedidelė kojytė. Gal, kad tokia minkštutė ir tarsi tirpstanti burnoje iš mano lėkštės pradingo akimirksniu. Deje, man norėjosi keptų pomidorų. Jie būtų labiau čia tikę. Bet neblogai ir marinuoti (juk greičiau :-)))

   Kažkas iš mūsų valgė stirnieną. Porcija jau ne tokia "mandagi", kaip prieš tai aprašyta. Komentarai buvo- skanu.

   

   Deje, deserto neragavome, nes kažkaip nieko "nebuvo". Pasitenkinome tik kavos puodeliu, kas kokiu. Bet visos likome patenkintos.
   Teks man kitą kartą čia sugrįžti ir dar kartą paragauti, tai ko dar neragavau, o gal kažkas bus naujo kitame meniu. Pažiūrėsime.

Troškinta žuvis su morkomis ir salierais

   Nežinau kodėl man taip gaunasi, kad rašau vienu metu po kelis panašius receptus. Ir šiuo atveju vėl negaliu kitaip, nes abiejuose receptuose žuvis. Tik vienur lašiša, kitur naudojama bet kokia balta žuvis. Viename recepte saliero dedama  šaknis, o kitame- stiebai. Na, o morkos visur vienodos :-)))

Lašiša su morkomis ir salierais

   Senas laiko patikrintas receptas, tik vis neaprašytas. Taip nesudėtingai paruošta lašiša jūs galite pavaišinti ir savo svečius. Tikrai jų nenuvilsite :-)

Jums reikės

lašišos,

morkų ir salierų gumbų lygiomis dalimis (skaičiuokite, kad vienam asmeniui reikia vienos vidutinės morkos ir apie 1/2 saliero šaknies),

grietinėlės,

druskos, pipirų.

  
Morkas ir saliero gumbą nuskuskite ir supjaustykite šiaudeliais. Į puodą įpilkite truputį vandens ir kai jis užvirs suberkite daržoves. Įbėrę truputį druskos troškinkite ant vidutinės kaitros.

   O kol troškinasi daržovės paruoškite lašišą. Ją nuplaukite ir nulupę odą supjaustykite porcijomis.

Lašišą pabarstykite druska bei pipirais ir paruoškite jums įprastu būdu. Galite ją apšlakstę alyvuogių aliejumi kepti orkaitėje 15- 20 min. 150 C temperatūroje. Galite troškinti baltame vyne. Į storadugnį puodą įlylę truputį vyno troškinkite lašišą ant nedidelės kaitros apie 15- 20 min.

   Kai daržovės beveik suminkštės įpilkite grietinėlės ir dar truputį patroškinkite. Žiūrėkite, kad salieras nebūtų per daug suminkštėjęs.

   Jei neturite daug laiko ar paprasčiausiai tingite kepti žuvį atskirai troškinkite lašišą kartu su daržovėmis. Tokiu atveju, ant daržovių išdėliokite lašišą ir užpylę grietinėle su trupučiu vandens lėtai (ant nedidelės kaitros, uždengę dangčiu) troškinkite. Tik tuomet nesugalvokite visko pamaišyti.

Sudėtingumas: paprasta

Receptas: restoranas "Pas Prancišką", Kaune.

Sterkas su morkomis ir salierų stiebais troškintas aluje ir grietinėlėje

   Subtiliai prancūziška... tikrai. Sakysite, kad jei žuvis būtų vyne, tai gal prancūziška.  Bet juk pracūzai turi alaus taip pat.

Troškindami žuvį galite naudoti, bet kokį alų (tik žinoma ne kvietinį ir ne Ice tipo).

Jums reikės

 1 sterko file (arba bet kokios kitos baltos žuvies file),

 2 morkų (vidutinio dydžio),

 5- 6 saliero stiebų,

druskos, pipirų,

 grietinėlės ir alaus.

  
Nuskuskite morkas. Nuplaukite jas kartu su saliero stiebais ir supjaustykite griežinėliais ar 2 cm. šiaudeliais. Nuplautą ir nusausintą žuvį supjaustykite porcijomis ir apiberkite pipirais. Į troškintuvą suberkite daržoves, sudėkite žuvį ir įberkite šiek tiek druskos. Užpylę alumi troškinkite ant nedidelės kaitros apie 20- 30 min. Arba tol kol daržovės suminkštės. Jokiu būdu nemaišykite. Baigiant troškinti įpilkite truputį grietinėlės.

Sudėtingumas: paprasta

Receptas: "Didžioji virtuvės knyga ELLE"