2011 m. spalio 31 d., pirmadienis

NU restoranas, Girona, Ispanija

   Tai vienas iš dviejų Nu restoranų esančių Gironoje. Rašoma, kad virtuvės šefas Pere Massana išlaiko tą patį meniu abiejuose restoranuose. Beje, senasis restoranas apdovanotas viena "Michelin" žvaigžde. Tačau šis įsikūręs Gironos senamiestyje (atidarytas 2011 m. kovo mėn,) yra žymiai modernesnis ir daugiau atviras naujovėms. Kelionės metu mes ir aplankėme naująjį restoraną.
   Moderni atvira salė talpina apie 35 žmones, kurie gali sėdėti ir prie baro, ir prie dviviečių staliukų. Tačiau tie dviviečiai staliukai labai greitai sustumiami kai norima susodinti didesnę svečių kompaniją. Meniu tikrai nemažas, ir kas geriausia yra degustacinis gurmaniškas meniu. Tačiau tą meniu turi pasirinkti visas stalas. Po ilgų diskusijų, kad mūsų 11 žmonių kompanijai leistų rinktis ir degustacinį meniu, ir atskirus patiekalus, pavyko sutarti tik persėdus prie stalų kitaip. Vienu žodžiu, amžinai alkani gurmanai sėdo į vieną stalo galą, o tiems kam maistas nėra toks svarbus- į kitą. Tai tikriausiai ir buvo vienintelis nepatogumas, kuris pradėjus nešti vynus ir patiekalus akimirksniu pasimiršo. Šis restoranas turi nemažą vynų pasirinkimą. Tad, gerų vynų tiek pilstomų taurėmis, tiek buteliuose tikrai yra. Turiu pasakyti, kad vynai buvo nuostabūs!
   Bet dabar apie tai kas svarbiausia ir tikrai įdomiausia skonio pojučiuose.
   Kažkaip nepaminėjau, kad visus ruošiamus patiekalus galima stebėti, ypač jei sėdi prie baro šalia šefo.


Tu tiesiog matai tą neparastą meistro kūrybą. Nes kiekvienas patiekalas labai meniškas tiek sukurtu vaizdu lėkštėje, tiek skonių deriniu. Atviroje erdvėje už baro labai greitai paruošiami visi šalti patiekalai. Vietos maisto ruošimui yra skirta minimaliai, bet atrodo, kad ir gamindamas nemažai patiekalų, tos savo erdvės šefas niekaip neapkuičia.



   Porcijos degustaciniame meniu sumažintos, nes šis meniu apima 11 patiekalų.
1. "Traškūs čipsai su cinamonu". Net nuotraukos neturiu, nes tai greičiau, kažkas staigiai pagriaužiamo ant stalo, kuriuos ir pamiršau įamžinti..
2. "Marinuotos sardinės patiekiamos su jogurtu, avietėmis, raudona ikra bei balzamiku". Gan paprasta, skanu, nors ir keistai atrodo sardinės derinyje su avietėmis. Bet jos čia tinka, ypač derinyje su jogurtu. Na, o ikra, jogurtas ir marinuota žuvis tiesiog jau klasika.


3. "Pomidoras švelniame perlamutro apvalkale, pateikiamas su bazilku ir alyvuogių aliejumi".Tikriausiai tai buvo patiekalas iš ateivių valgaraščio, bent taip neįprastai jis mus pasirodė. Rausvo perlamutro apvalkalas buvo pagamintas iš žele sluoksnio ir apetito nežadino.... Bet burnoje šiam barbiškam burbuliukui praplyšus pasijuto nuostabus aromatingas pomidoro skonis. Jis buvo vos šiltas ir tikrai tobulas. Tačiau, kaip tai pagaminti net nesidomėjome. Per daug vargo ir tik vienas kąsnelis.


4. "Marinuotas karosas pateikiamas su laimų ir kario padažu". Tiksliau karoso karpačio, nes žuvis buvo žalia, o padažas: laimo sultys, medus, karis ir alyvuogių aliejus. Sakyčiau labai tobula, tiek pateikimas su ikrais ir šilauoge ant viršaus, tiek savo skoniu.


5. "Traškios karališkos krevetės su kario majonezu". Krevetės iškeptos tempūros tešloje buvo labai sultingos ir tarsi šilkinės. Labai purus, lengvas majonezas prie jų taip pat labai derėjo.


6."Troškintos švelniai marinuotos putpelės". Pasirodė labai artima lietuviškai virtuvei :-))) Marinuotos pupelių  kojelės troškintos su alyvuogių aliejuje pakepintomis daržovėmis: svogūnais, česnaku (jie kepinti kartu), todėl sukuriamas saltelėjęs, švelnus skonis kurį, dar prie viso to, papildo morkos. Balzamiko juosta lėkštėje tarsi viską pagyvina.


7."Virtos mėsos terinas su kerdo riešutų aliejumi ir balzamiku". Tai buvo virtos baltos žuvies mėsa suslėgta tarp dviejų skrudintos duonos gabaliukų.


8. "Tuno tataki su sojos padažu ir bismati ryžiais". Nepilnai iškepti tuno gabaliukai tiesiog tirpo burnoje, o ryžiai su sojos padažu buvo puikus papildymas. Be to ryžių makaronai ir grūsti žali (nevirti) žirniai puikiai ne tik papuošė lėkštę, bet ir puikiai derėjo.



9."Iberian secret", su karamelizuotais svogūnais ir  Guernica pipiriuku". Sąmoningai neverčiau "iberian secret".Terminas kuris tikriausiai aiškesnis orginaliu pavadinimu, negu kažkokia iberijos paslaptimi. Tai kiaulių, kurios visą laiką šeriamos gilėmis, mėsa. Pati žalia mėsa gali pasirodyti, kaip labai riebi. Tarp mėsos pilna smulkių riebalinių juostelių. Tačiau mėsą kepant, vytinant ar kitaip apdorojant riebalų sluosniai išsilydo, mėsa tampa be galo minkšta ir sultinga. Dar kai kur naudojamas tik vienas iberian žodis.
Taigi, mums buvo pateikti kiaulienos gabaliukai su karamelizuotais svogūnais ir tuo nuostabiuoju pipiriuku. Guernica pipiras tik truputį didesnis už Pimiento de Padrón pipirą. Skoniai jų labai panašūs.


10."Pina colada kremas". Jo komentuoti manau neverta, nors jis, kaip ir viskas čia buvo labai skanu.


11."Naminės tešlos "xuixo" su kremu ir anyžiniu srebučiu". Tai kataloniškas desertinis pyragaitis, su plikytu  kremu viduje. Tiek skoniu, tiek išvaizda, daug sveikiau paruoštas nei valgytas kitose vietose.


   Kol mes mėgavomės iš tiesų labai puikiai paruoštais ir papuoštais patiekalais, mūsų draugai taip pat neliko nuvilti. Kai kas rinkosi jau aprašytus patiekalus, kai kas išsirinko skirtingai.
"Pomidorų griežinėliai su marinuotais ančiuviais ir alyvuogių aliejumi" buvo paprasta, neimantru, bet skanu.


"Tuno sašimi su balzamiku, vasabi krienų kupetėle ir alyvuogių aliejumi" mūsų išrinktas, kaip vienas iš favoritų tarp šaltų patiekalų.



"Šiek tiek pikantiškas aštunkojis su alyvuogių aliejumi ir raudonaisiais pipirais", buvo pateiktas su bulvių koše ir atrodė, kad esame pas kažką namuose.


"Menkė su baltosiomis pupelėmis ir prieskonių padažu". Padažui buvo panaudotos trintos keptos paprikos. Ir galiu pasakyti, kad pupelės prie menkės labai tiko.


"Nebraskos jautienos gabaliukai kepti griliuje". Neparastai minkštos jautienos gabaliukai buvo pateikti su griliuje keptomis cukinijomis, šparagais, baklažanais ir paprikomis.


Ir tai žinoma ne vis jų siūlomi patiekalai. Tik tiek mes sugebėjome išragauti :-))) Čia tiek daug prirašiau, bet jei trumpai- tai tikrai verta aplankymo ir ragavimo vieta. Viskas buvo labai skanu.


Aplinka: labai moderni, viskas minimalistiniame stiliuje. Tačiau visas dėmesys sutelkiamas į atnešamus patiekalus, ir nebesidairoma aplink.
Kainos: nuo 6.25 eur iki 16.90 eur. Išskirtinis degustaciniame meniu su 11 patiekalų, kainuoja 39.75 eur. vienam žmogui.
Kur rasti: Abeuradors, 4  Barri vell, Girona, Ispanija tel. 972 205230
Užsisakyti: sezono metu reikėtų. Ne sezono metu vietų rasite.
Nedirba: sekmadieniais
Plačiau apie tai:
Daugiau galite pamatyti paspausdami dešininėje pusėje esančias nuorodas :Nu restoranas
kitas Masana restoranas

2011 m. spalio 27 d., ketvirtadienis

Tiramisu


   Šis itališkas desertas Lietuvoje taip paplitęs, kad tikriausiai po kažkiek laiko taps nacionalinės virtuvės dalimi. Ir tiramisų receptų, ne tik pačioje Italijoje, bet ir Lietuvoje jau yra begalės. Kiekviena šeimininkė ar kiekvienas restoranas jį gamina savaip. Čia kaip ir mūsų šaltibarščiai, atrodo sudėtinės dalys lyg ir tos pačios, bet skonis vis kitoks.  
   Tiramisu receptą prieš daug metų radau internete pas Deborah Mele. Pabandžiau ir taip patiko, kad kitų receptų jau nebeieškojau.
  Labai atsiprašau visų už nuotraukų neišvaizdumą, nes kiek kartų gaminau, o nufotografuoti vis nebebūdavo ką. Nebelikdavo... Taip ir dabar arba tiramisu inde arba likęs mažytis gabaliukas. Bet juk receptas manau svarbiau už nuotrauką :-)))

500 gr. maskarponės sūrio,
100 gr. (1/2 stikl.) plakamos grietinėlės, kad ir Panevėžio pieno,
4 kiaušiniai,
1/2 stikl. espreso kavos (galite užplikyti puodelyje stiprią kavą ir pravėsusią ją nukošti),
1/2 stikl. cukraus,
1/3 stikl. konjako, brendžio, (neturint pilti viskio ar romo),
24 biskvitiniai piršteliai (geriau prancūziški, o ne lenkiški),
kakavos miltelių ir truputis cinamono.
   Išvirkite espreso kavą ir ją sumaišykite su konjaku. 
   Kiaušinius gerai nuplaukite su ūkišku muilu ir nušluostykite popierine servetėle. Čia tam, kad apsisaugotumėte nuo salmonelės naudodami maistui žalius kiaušinius. Nusiplaukite rankas ir galite kibti į labai paprastą tiramisu ruošimą.
   Pasiimkite tris plakimo indus. Kiaušinio baltymus atskirkite nuo trynių ir supilkite į vieną iš plakimo indų. Trynius sumeskite į kitą ir dar ten pat įpilkite cukraus. Į trečią indą supilkite grietinėlę. Pasimkite patį paprasčiausią mikserį ir išplakite eilės tvarka: baltymus iki standžių putų (kad pavertus indą nebeišbėgtų), trynius su cukrumi (kol tryniai pabals) ir galiausiai išplakite grietinėlę. Nenaudokite plakimui greitų apsukų mikserių, nes jie čia netinkami.


   Į išplaktų trynių masę sudėkite maskarponės sūrį, išplaktą grietinėlę ir dar kartą viską išplakite. Šaukštu išimkite baltymus iš indo ir labai atsargiai juos įmaišykite į kiaušinių- sūrio plakinį. Jokiu būdu nebenaudokite mikserio, tai atliekama švelniai maišant su šaukštu.
  Į indą, kuriame darysite tiramisu, sudėkite pusę biskvitinių pirštelių. Juos sulaistykite puse kavos- konjako mišiniu. Ant viršaus dėkite pusę plakinio masės ir ją lengvai šaukštu paskirstykite, kad pasidengtų visi biskvitiniai piršteliai. Vėl dėkite sluoksnį sausainėlių, sulaistykite likusiu kavos- konjako mišiniu, vėl plakinys ir vėl gražiai išlyginama. Ant viršaus vos vos užberiame cinamono. Uždengiame maistine plėvele ir bent kelioms valandoms paliekame šaldytuve. Prieš pateikiant gausiai užberiame kakavos milteliais.

  Jūs galite daryti tiramisu porcijomis dėdami po du pirštelius kiekvienam sluoksniui. Ir galite užberti šokolado drožlių vietoje kakavos miltelių.
Sudėtingumas: paprasta
Receptas: Italian food forever

2011 m. spalio 25 d., antradienis

Figures, Ispanija


  Jau senai brendo mintis parašyti ne tik apie savo  gaminamus patiekalus, bet ir apie tai, ką įdomaus ragaujame kitur, svečiose šalyse ar net paprasčiausiai čia, Lietuvoje. Nors iš savo kelionių vis atsivežu kelis patikusių patiekalų receptus (jei tik juos sugebu "iššifruoti') :-)))),  manau galima padaryti kai ką daugiau. Kartais tenka lankytis tikrai labai įdomiose valgymo vietose.
  Tad, pagaliau pradedu pristatinėti, kur skaniai ir įdomiai galima pavalgyti svetur. Gal būt savo kelionių metu ir jūs apsilankysite šiose vietose. Gal būt pasigaminsite kažkokį jums patikusį patiekalą ar bent pamatysite įdomius derinius lėkštėse. Nors čia nebus tikslių sudedamųjų dalių, svorių ir tikslaus gamybos aprašymo.
   Kelionių metu, po Ispaniją, dažnai į maršrutus yra įtraukiamas Salvadoro Dali muziejus Figures (Figero) mieste. Jei keliausite patys- galiu iš visos širdies pasakyti, kad tą muziejų tikrai verta aplankyti. O po muziejaus aplankymo užsukite į netoliese esantį Tapas barą priklausantį "Lizarran" tinklui. Mums jį rekomendavo viena vietinė katalonė (taip šis regionas Katalonija). Dienos metu čia galima labai greitai ir skaniai užkąsti. Tokių įvairių ir skanių tapas mano draugai minėjo, kad nelabai kur ir rasi, o jie- šios šalies virtuvę tikrai yra kaip reikiant išnaršę.  Aš prisipažinsiu, kad Ispanijoje ir Katalonijoje buvau pirmą kartą. O šios šalies virtuvė man buvo pažystama tik už Ispanijos ribų. Daugybę kartų lankiausi ispaniškose kavinėse ir restoranuose tik kituose kraštuose.



   Taigi, čia buvau "įmesta" į tipišką pietietišką restoranėlį, kur ir pirmą kartą atėjusysis pasijunta tarsi čia būtų lankęsis n'tąjį kartą. Padavėjai be galo draugiški, linksmi ir greiti. Tiesiog, džiaugiasi kiekvienu tavo noru kažką vis paragauti. Visos tapas sudėtos ilgame specialiame šaldytuve, kuris tęsiasi per visą barą. Tad, viską galite drąsiai apžiūrėti ir rinktis patinkančias. Kainos beveik visų tapas vienodos. Pavalgius suskaičiuojami lėkštelėje likę nuo suvalgytų tapas pagaliukai. Kiekviena naujai pagaminta tapas rūšis įnešama garsiai paskambinus varpeliu ir pirmiausiai pasiūloma sėdintiems lankytojams. Taigi gyvenimas čia verda :-)
   Be įvairių tapas galima paragauti ir kitų patiekalų: keptos įvairios žuvies, fritiurinėje keptų jūros gėrybių. Beje, čia radome griliuje keptą aštunkojį, kuris pateikiamas su orkaitėje kepta bulve. Nepaprastai skanu!


Maži žali pipiriukai kepti aliejuje ir užberti stambia druska. Pebrots de Padro.


Taip pat yra mėsos patiekalų ir desertų.

Aplinka: gan paprasta, atrodanti, kaip eilinė gatvės smūklė. Bet tik prisėdus pajunti, kad čia labai jauku. Labai maloni atmosfera, kurią sukuria darbuotojai.
Kainos: pigiausias patiekalas 3.95 eur., brangiausias 14.95 eur.
Kur rasti: Calle Narcis Monturiol 3, 17600 Figueres, Ispanija. tel.  97 250 2214
Užsisakyti: iš anksto nereikia.

O dabar dar kartą apie tapas. Batono riekelės lengvai paskrudinamos orkaitėje (kad vidus išliktų minkštas) ir dažniausiai dar aptepamas išspaustu pomidoru, bei apšlakstomas šlakeliu alyvuogių aliejaus. Labai nustebino visur viešbučiuose padėti gan neišvaizdūs nedideli pomidoriukai. Pasirodo jie naudojami tapų užtepimui. Kiekvienas išsispaudžia kažkiek to pomidoro ant pakepintos šviesios duonos ir dedasi, kaip sumuštinį, jiems patinkančius priedus. Vos vos panaudotas pomidoras išmetamas... Per savaitę tik viename viešbutyje teko matyti šviežiai paruoštų trintų be odelių pomidorų, skirtų užsitepti ant duonos. Pati paprasčiausia tapas būtų  paskrudintas batonas ar ciabata apšlakstyta alyvuogių aliejumi ir užtepta ką tik trintais pomidorais (labai plonai) ir ant viršaus vytintas kumpis. Pabandykite šį paprastą variantą ir suprastite, kad viskas slypi paprastume.
Bet grįžkime prie "Lizarran"siūlomų tapas:
Tapas su minkštu sūriu, lašiša ir keptu pipiriuku.

.
Tapas su rūkyta žuvimi (sviestžuvė, uotas), keptomis daržovėmis (ant alyvuogių aliejaus pakepti svogūnai, paprikos, baklažanai) ir alyvuogė. Šlakelis balzamiko kremo ant viršaus.


Tapas su marinuotu artišoku ir ančiuviu. Supjaustykite ploniau marinuotą artišoką uždėkite jį ant pakepintos ir apšlakstytos alyvuogių aliejumi, bet trintais pomidorais batono riekelės. Apiberkite smulkinta saldžia paprika. Ant viršaus uždėkite po ančiuvį.


Tapas su kiaušiniais, krevete ir alyvuoge. Sumalkite kiaušinį ir sumaišę su trupučiu majonezo užtepkite ant pakepinto batono. Ant viršaus uždėkite dar griežinėlį virto kiaušinio ir truputį majonezo. Ant iešmelio užmukite alyvuogę, krevetę ir persmeikite juo batoną. Trintą kiaušinį galite maišyti su smulkintomis krevetėmis.

Tapas su kiaušiniais ir tunu. Konservuotą tuną nusausinkite ir sumaišykite susmulkintu virtu kiaušiniu. Įberkite pipirų ir paprikos miltelių. Sumaišykite su nedideliu kiekiu majonezo ir užtepkite ant paskrudintos batono riekelės. Ant viršaus uždėkite dar gabalėlį konservuoto tuno.


Tapas su tunu, kiaušiniu, jelapeno pipiru ir pomidoru. Labai panaši tapas, tik vietoje viršutinio tuno gabalėlio dedamas kiaušinio griežinėlis ir vidutinio aštrumo marinuotas jalapeno pipiriukas. Ant viršaus- maža pomidoriuko puselė.



Tapas su minkštu sūriu, lašiša ir smulkintais saldžiaisiais pipirais.



Tapas su keptomis paprikomis, ožkos sūriu ir kepintais riešutais. Iškeptas orkaitėje paprikas (nuėmę odelę) susmulkinkite. Ant paskrudinto batono užtepkite paprikų, uždėkite griežinėlį ožkos sūrio ir užbėrę smulkintų riešutų trumpai užkepkite orkaitėje.


Tapas su minkštu sūriu, vytintu kumpiu ir keptu pipiriuku.


Tapas su kiaušiniais kurių net komentuoti nereikia.




Tapas su sūriu ir kepta cukinija. Ant batono užtepkite šiek tiek trintų pomidorų, apliekite trupučiu alyvuogių aliejaus ir uždėję fernentinio sūrio užkepkite orkaitėje. Atskirai keptuvėje iškepkite cukinijų riekeles, kad jos išliktų dar šiek tiek standžios. Cukinijas dėkite ant pakepto batono, ant karštų cukinijų dėkite po šaukštelį tarkuoto fermentinio sūrio, užberkite paprikos milteliais. Vietoje cukinijų galite naudoti baklažaną.


Tapas su keptomis paprikomis, svogūnais, žuvimi ir alyvuoge. Vėl gi alyvuogių aliejuje kepinti svogūnai ir paprikos. Dedama šalto rūkymo balta žuvis ir alyvuogė ant viršaus.


2011 m. spalio 21 d., penktadienis

Kiaulienos troškinys



  Sugrįžus iš Viduržiemio jūros saulėtų ir šiltų pakrančių į vėsią Lietuvą, kažkaip nebesinori lengvo ir gaivaus maisto. Tikrai per tas tris savaites svetur, labai pasilgau kažko stipriai lietuviško ir dar labai sotaus, nes man dabar tikrai šalta.
  Tad, įsijaučiant į šaltą rudenį- tradicinis  lietuviškas (aukštaitiškas) patiekalas.

800 gr. kiaulienos,
2 vidutiniai svogūnai,
2 morkos,
sauja saliero lapelių (galima naudoti salierų stiebus ar petražolių lapelius arba krapus),
4 bulvės,
druskos, pipirų mišinio.

Mėsą supjaustykite nedideliais kubeliais. Gilioje keptuvėje ar troškintuve išlydytame svieste ar aliejuje pakepkite susmulkintus svogūnus. Kai jie taps skaidrūs sudėkite šiaudeliais supjaustytas morkas. Dar viską pakepkite apie 5 min., tada sudėkite mėsą, užpilkite verdančiu vandeniu, kad vos mėsą apsemtų ir uždengę dangčiu troškinkite. Jei reikia vis įpilkite verdančio vandens. Kai mėsa taps minkšta  supjaustykite šiaudeliais bulves ir sudėkite į troškinamą mėsą. Įberkite druskos ir pipirų. Baigiant troškinti, maždaug po 10 min. arba kai bulvės bus jau minkštos suberkite smulkintus salierų lapelius. Jei naudosite salierų stiebus, dėkite juos susmulkinę kartu su bulvėmis. Pateikite su marinuotomis daržovėmis ar šviežiais pomidorais.


Sudėtingumas: paprasta
Receptas: iš knygos "Lietuvių valgiai"

2011 m. spalio 19 d., trečiadienis

Linksmai....


  Šios beveik mėnesio tylos atostogos dienorašyje, tai nuostabių mano kelionių po Šampanės regioną, Kataloniją Ispanijoje, Pracūzijos ir Italijos pietus pasekmė. Visur bekeliaujant buvo šiek tiek kreipiamas dėmesys maistui. Mano vyras net burbėdavo, kad mums tik pavalgyti svarbiausia. Bet tris kartus dienoje tiksliai žinant kur tu valgysi, nemanau, kad tai kažkas baisaus.... Na, Lietuvoje aš tik pusryčiauju ir sočiai vakarieniauju. Pietų metu kažką užkremtu, ko net už valgymą neskaitau. Dabar kelionėse norėjosi viską išragauti. Ir labai smagu, kai esi su tokiais pat mėgėjais pasilepinti maistu.
   Kelionės kulinariniai įspūdžiai tikrai netrukus, po truputį, atsidurs dienoraštyje.
   Bet šį kartą linksmas receptas. Niekada niekeno negamintas, neragautas, bet labai puikiai aprašytas.... Šis receptas tai mano draugo "kurinys". Prieš gerą mėnesį paskaitęs Šurpos receptą- nebeištvėrė ir parašė savo variantą.

Mieli kulinarijos receptų saugotojai ir puoselėtojai

  Noriu pasidalinti su jumis savo įspūdžiais po artimuosius kraštus rytuose. Ir nuostabiu sriubytės receptu, kurį radau knygoje “Tūkstantis ir vienas būdas, kaip pasisotinti ir likti alkanam“.
  Daugumas lietuvių, norėdami išsivirti sočios Šurpos sriubytės laukia rugsėjo mėnesio, nes iki tol jie nieko neverda. O tolimųjų kraštų mongolai– totoriai, beduinai ar šiaip visokie čiurkeliai verda pasaulinio garso Tadžikistono regiono sriubytę Džiulba. Kuri ne tik atgaivina pailsusią bastūno sielą, bet ir pripildo jo širdį nerimo, dėl galimų pasekmių..
  Rugsėjo mėnesį, kaip ir prieš tai buvusius aštuonis mėnesius, pagal nusistovėjusias stepių klajoklių tradicijas, verdama  kvapni, stipusios šunienos sriuba Džiulba, kuri suteikia jėgų pavargusiam kūnui vėl iš naujo ieškoti, ko nors ėdamo...
 Tam tikslui yra sukuriamas didelis ir erdvus stepių laužas, geriausiai tinka nedidukas savaitės trukmės gaisrelis, nes tik tokiu būdu atskleidžiami visi suliepsnojusių ingridientų aromatai, kurie būtini minėtam viralui ir jo gydomosioms savybėms atskleisti.
  Visus reikalingus produktus šiai sriubytei, basurmanai randa čia pat po ranka, beribės stepės plotuose, jų nereikia ruošti, auginti ar kaip nors kitaip vakuoti. Stipusių šunų pilni laukai, dažniausiai tai būna prieš tai virtos sriubos liekanos, kurios, kaip ir viskas stepėse, galioja dar kelis pervalgymus..
  Svarbiausia ,kad šio šuns tarpdančiai būtu geria išvalyti nuo nepatenkančių į sriubytės receptūrą produktų, nes visi prieskoniai, kuriuos keliautojai nešiojasi savo dryžuotų chalatų rankovėse yra sugrūdžiami į šunio vidų ir susmulkinami daužant mėsytę į pakelės akmenėlius. Jokiu būdu nebandykite svilinti kailio ar kitaip dirti odą, nes prarasite ne tik natūralų šviežumą, bet ir pagardus, kurių būna pilnas ciuckos kailis...Po to viskas gerai pertrinama kelio dulkėse ir užmerkiama pusvalandukui  į kartu su jumis esančių asilėnų šlapalą, kad atsiskleistų visi brandinamos mėsytės poskoniai.
  Taigi paruošę pagrindinį sriubytės ingridientą mes skubame atgal prie mūsų ugnelės, kuriai dabar dar trūksta kelių padangų ir kanistros benzino, kad juodo laužo dūmai savo inhaliacinėmis savybėmis atstumtų sočiai ir riebiai paėdusius, o alkaniems stepių gyventojams praneštų, kad verdama Džiulbytė..
  Kai įsitikinate, kad ugnelė jau paruošta, grižtate prie būsimo viralo ir sriubtelėje marinato, įsitikinate, kad laikas viską šliušteltį į ugniakurą. Po to visą laužo turinį gerai  pamaišote  savo basa koja ir kol kiti bendrakeliaviai jums gramdo nuo kojos kaulo traškiai apskrudusios odelės likučius, jus naudodami kupranugariaus kiaušinius pasitikrinate sriubytės virimo laiką. Laiko nustatymas yra labai svarbus stepių klajokliams, nes jie sunkiu pagaliu iš turimų paskutinių jėgų lupa stepių burlaiviams (čia taip aprašomi kupranugariai ..red.pastaba) per kiaušus ir kai konkolai pasislenka, per tarpą jie mato, minarete įtaisyto laikrodžio parodymus.
  Kai saulės per dūmus nebesimato, o aplink sklando tik degėsių kvapas, tai požymis, kad laikas dėlioti indus (kurie slėpėsi žolėje ar šiaip keliavo pro šalį) ir pilstyti į juos kvapnią ir sočią rudens Džiulbą.
Skanaus mielieji gurmanai ir iki kito rytietiška egzotika kvepiančio receptėlio..
Spec. krespondentas P
Vladas K