Vėdarai

   

 

  Kas gali būti simboliškiau Vasario 16 d.. Manau šiandiena- tikrai tik lietuviškas patiekalas. Niekada mano neaprašytas, nes niekada negamintas. Dievinu gerus vėdarus paruoštus namuose, kuriuos puikiai kepa mano anyta. Ačiū jai :-)

  Tačiau, šį kartą vis tik išdrįsau juos kepti pati, pagrinde dėl nepaprastai švarių žarnų. Juk sutikite, kad be gerų žarnų vėdarų neiškepsime. Kadangi aš nelabai mėgstu, tai kas turi ne itin malonų kvapą, niekad su tais vėdarais ir neprasidėdavau. Bet visada būna pirmas kartas ir dar nenugalimas noras tai padaryti :-))))

 

 

                                             Naudojau plonasias sūdytas kiaulių žarnas

 

 

  Tad, receptas tokiems, kaip aš. Niekada vėdarų negaminusiems :-)

3- 4 porcijoms reikės

 

1/2 pok. (2,5m.) labai švarių sūdytų plonų žarnų,

1 kg. jau nuskustų bulvių (geriausiai vėdarams tinka "Agila"),

250 ml. pieno (jei norite minkštų vėdarų, jei kietesnių- pieno pilkite mažiau),

150 gr. rūkytų lašinukų,

1 vidutinio dydžio svogūno,

pipirų,

1 lauro lapo,

druskos

kelių medinių pagaliukų žarnų galams užrišti.

   Žarnas pamerkite į vandenį ir jas kelis kartus perplaukite. Kadangi jau pradžioje minėjau, kad žarnos buvo tikrai labai gerai išvalytos, man užteko jas perplauti ir kokias 2-3 val. pamirkyti vandenyje, kad nebūtų sūrios.

  Lašinukus supjaustykite kubelias ir paspirginkite. Nulupkite svogūną ir jį nuplovę, smulkiai supjaustykite. Kai lašinukai apskrus suberkite svogūną. Vis pamaišant svogūną apkepkite iki geltonumo.

  Sutarkuokite nuskustas buves, užvirinkite pieną ir juo užplikykite tarkius. Pieno aš pyliau pilną stiklinę ir vėdarai gavosi minkšti, tirpstantys burnoje. Tačiau, jei jums patinka kietesnis bulvinis įdaras, pieno pilkite mažiau arba visai jo nepilkite (jei mėgstate standų įdarą).

   Į tarkius taip pat supilkite beveik visus riebalus atsiradusius nuo kepintų svogūnų su spirgučiais. Man nepatinka, kad vėdarų įdare galima rasti lašinukų, tad aš pyliau tik švarius riebalus.

   Įberkite žiupsnelį druskos, pipirų ir sutrintą tarp rankų lauro lapą.

   Nupilkite vandenį nuo išmirkusių žarnų. Visas žarnas pasitieskite ant darbastalio. Ant medinio pagaliuko (pagaliukus aš atsiskėliau nuo malkos) užnerkite vieną žarnos galą. Taip, kaip užneria akis mezgimui, na jie tai perdaug sudėtinga, tai paprasčiausiai užriškite, kad kepant neatsirištų.

   Specialiu antgaliu, kuris būna prie parduodamų mėsmalių ir šaukštu sukrėskite dalį masės į žarną. Jei neturitė tokio antgalio, naudokite pusiau nupjautą plastikinį butelį. Taip prikimškite visus 2,5 m. Aš sunaudojau tris gabalus žarnų. Įdaro prisikemša tikrai nepilnos žarnos, netgi sakyčiau labai jau nepilnos ;-))) Tačiau daugiau jo nereikia vien todėl, kad kepant bulvių tarkis plėsis ir žarnos gali suplyšti.

  Prikimšus visas žarnas likusus galus vėl užsandarinkite pagaliukais.

  Kepimo skardą esančią orkaitėje išklokite kepimo popieriumi ir apšlakstykite 1- 2 v.š. riebalų likusių nuo spirgučių.  

   Žarnas dėkite į skardą ir drąsiai subadykite adata. Kepkite prieš tai įkaitintoje iki 200 C orkaitėje apie 50- 60 min. Po 5- 8 min, kepimo, kai tik vėdarai išsipučia dar kartą gerai subadykite žarnas mediniu dantų krapštuku.

   Jau iškeptus vėdarus supjaustykite gabaliukias ir sudėję į didelę lėkštę apipilkite pašildytais spirgučias.  Šalia pateikite grietinės.

 

 

Sudėtingumas: vidutinis.