Kiesta, bet pasirodo apie aliejų galima kalbėti tiek pat, kiek ir apie vyną. Alyvuogių rūšys, aliejaus spalva, kvapas ir skonis... (Net gryžusi namo puoliau ragauti savo turimus alyvuogų aliejus ir tik vienas buvo kažkas- tik panašaus...)
Taip pat garsi virtuvės šefė iš Milano Francesca D'Orazio kartu su "Pizza Jazz" virtuvės komanda pagamino stulbinančią 7 patiekalų vakarienę. Ši smagi italė yra Niujorko, Londono ir Singapūro virtuvės mokyklų dėstytoja. Visas vakaras vyko ne tik uostant, ragaujant, vaišinantis, bet smagiai bendraujant. Tiesiog paprastai, šiltai, itališkai :-)
Italijos nacionalinio alyvuogių aliejaus konsorciumo prezidentas ir virtuvės šefė iš Milano Francesca D'Orazio
Vakaro metu pateikti patiekalai, buvo iš tiesų nuostabūs ir tobuli. Ir nežinau, kiek tektų sumokėti už tokią vakarienę užsienyje. Be to, svetimoje šalyje gal būt nerastum tokios virtuvės, nes nežinotum kur ieškoti. Arba užsakymui eilė būtų ilgesnė nei tavo viešnagė.
Bet gal apie tai, ką mums paruošė Francesca D'Orazio.
Pradžioje buvo pateiktos alyvuogės parmezano plūtelėje. Iš tikro tai bize tešlos, parmezano sūrio plonas apvalkalėlis gaubiantis alyvuoges įdarytas migdolais. Vienos iš jų buvo su aguonomis, kitos su sezamo sėklų plutele. Jos buvo ką tik iškeptos ir pateiktos dar šiltos.
Kita užkandėlė buvo Apulijos regiono Frocaccia su pomidorais ir raudonėliu. Tešlai buvo naudojami truputį kitokio malimo miltai, nei pas mus galima nusipirkti parduotuvėse. Taip pat naudojamas tas nuostabus alyvuogių aliejus ir ricottos sūris.
Kreminė pomidorų sriuba su baziliku ir Toskanos skrebučiu buvo tokia nuostabi, kad dabar mano uždavinys surasti, bent jau artimiausią tam tobulumui receptą. Ši sriuba Italijoje verdama vasarą, kai prasideda pomidorų sezonas. Šį kart buvo panaudoti konservuoti pomidorai be odelių, alyvuogių aliejus, pečiorino sūris, švieži bazilikų lapeliai ir dar kažkas... Dėl to ir tobula matyt buvo :-)))
Po sriubos buvo pateikti ką tik pagaminti ir išvirti ravioli su labai švelniu "pesto". Šiam padažui buvo panaudoti tik bazilikų lapai, pinijų riešutai, permezano sūris ir alyvuogių aliejus. Buvo labai akcentuojama į švelnų padažo skonį, kuris neužgožtų, o kaip tik padėtų atsiskleisti švelniems ravioli. Visi trys ravioli buvo skirtingi: su bulvėmis ir pupelėmis, su sepijų "rašalu", krevetėmis ir džiovintų žuvelių ikrais ir trečias ravioli- su uotu. Visi ravioli buvo gaminami iš specialių miltų ir išvirę jie nebuvo labai "al dente". Sakyčiau, kažkas tarp "al dente" ir minkšto. Bet tai buvo taip tobula...
Jautienos file druskos plutelėje su aromatinių žolelių padažu buvo pateikta su pupelių "Zolfino", rukolos ir pomidorų salotomis. Skamba visai paprastai. Bet skonis... Tikrai verta pabandyti kepti visą jautienos gabalą druskoje, o iškepus jį supjaustyti porcijomis. Mėsa buvo labai kvapni ir sultinga. Pupelės taip pat puikiai derėjo prie jautienos. O rukola su pakeptais pomidoriukais suteikė gaivumo. Dar vienas dalykėlis, nepaminėtas, buvo lėkštėje- kepta ir nulupta paprikos puselė. Ji čia labai tiko. Jautiena buvo paskaninta šlakeliu alyvuogių aliejaus. Kaip minėjau- buvo tobula.
Desertui buvo peteika "Baba" su vaisių užpilu ir naminiai sausainėliai Torcetti . "Baba" tai kažkas panašaus į romo bobą. Tik tešla buvo vėlgi iš tų miltų, kurių pas mus nelabai rasi, alyvuogių aliejus, kiaušiniai. Padažas iš sirupo ir "Cointreau" likerio. Tokie desertai manęs nepaperka, gal todėl ir pamiršau jį nufotografuoti.
OHO! Atrodo įspūdingai ir be galo gardžiai. Kaip galima į tokį renginį patekti? Jau įsivaizduoju kiek pasisėmei idėjų savo gaminimui
AtsakytiPanaikintiMane draugė pakvietė. Ji ir renginio šeiminikė. Gaila, bet tokių renginių retai būna. Na, "Daugirdas" visada taip pat kviečia, bet kad aš ten nenueinu :-))). Be to, kad patiekalus gamintų garsi šefė- čia jau labai retai pasitaiko. Nebent užsieniuose. Seniau dažniau keliaudavau darbo reikalais, tai tekdavo tikrai dažnai vakarieniauti garsėjančiuose savo virtuve restoranuose. Bet tada apie valgį nerašiau, nes laiko tikrai tam neturėjau. Nors gamindavau, kaip visada- kiekvieną dieną. Dar esu pasirašiusi keletą aprašų iš Šveicarijos, Italijos kelių gerų virtuvių, bet vis laiko pritrūksta pabaigti ir paskelbti dienoraštyje.
AtsakytiPanaikinti