2015 m. sausio 4 d., sekmadienis

Jūros šukutės su porų padažu pagal Gordon Ramsay

   
 
  Pabandykite šį nuostabų Gordon Ramsay patiekalą pasidaryti patys ir jūs suprasite, kad tobulumas yra paprastume. Net jei nei karto nesate ragavę ar bent nesate gaminę jūrų šukučių išdrįskite tai pasigaminti patys. Jūrų šukutės neturi jokio "žuvinio" ar "jūrinio" skonio ir net nežinau į ką jos panašios. Tikriausiai tik pačios į save :-))))
  Ruošiant šukutes labai svarbus yra kepimo laikas, mat jų negalima perkepti. 
  Kadangi šviežių jūros šukučių retai pamatysi mūsų parduotuvėse, aš jas perku šaldytas. Tačiau dieną prieš kepimą jas palieku šaldytuve, kad ramiai ir iš lėto atitirptų.

O dabar receptas.
Jums reikės:
 
12 šukučių,
2 v.š. alyvuogių aliejaus,
druskos, pipirų,
šlakelio citrinos sulčių.
 
Porų padažui
 
1 poro,
2- 3 v.š. alyvuogių aliejaus,
1 v.š. garstyčių,
1 v.š. baltojo vyno acto arba sidro,
trupučio druskos ir cukraus.

   Ant vidutinės kaitros su alyvuogių aliejumi pakepkite griežinėliais supjaustytą porą. Įberkite šiek tiek druskos ir cukraus.
   Kepkite  apie 6- 8 min. vis pamaišydami, tačiau uždengę keptuvę dangčiu. 
   Iš baltojo vyno acto, garstyčių ir 1 v.š. alyvuogių aliejaus, padarykite padažą ir kai porai bus minkšti, tačiau nepraradę savo spalvos, supilkite jį. Viską išmaišykite ir nukelkite nuo kaitros.
   Šukutes, jei jos labai storos (virš 1 cm.) perpjaukite pusiau, kad jų storis būtų apie 0.5 cm. Apiberkite druska ir pipirais.
  Į pašildytas lėkštes išdėliokite porų padažą ir tik tuomet kepkite šukutes.
  Į įkaitintą keptuvę įpilkite alyvuogių aliejaus ir labai tvarkingai pagal laikrodžio rodyklę išdėliokite šukutes. Kadangi viena šukučių pusė kepa tik 1 min., praktiškai viską keptuvėje išdėlioję, jau galite jas ta pačia eilės tvarka ir versti, kad apkeptų ta kita pusė. Tad, kol viską suvartysite šukutės bus iškepusios. 
  Išdėkite šukutes į lėkštes ir tuoj pat pateikite. 
 
Sudėtingumas: tikrai nėra sudėtinga, rašymo kaip tai padaryti- daugiau, nei gaminimo
Receptas: iš Gordon Ramsay knygos

2015 m. sausio 2 d., penktadienis

Keptos persikų puselės balto vyno ir medaus padaže

 
Pagaliau prisiruošiau aprašyti šį labai greitai paruošiamą, tačiau tikrai nuostabų desertą.
 
1 skardinė konservuotų persikų (apie 850 gr.),
2 v.š. sviesto,
2 v.š. medaus,
1 taurė sauso baltojo vyno,
1 taurelė "Cointreau" arba "Krupniko" likerio,
1 taurelė persikų degtinės (nebutinai),
vanilinių ledų.

   Keptuvėje ištirpinkite sviestą, supilkite vyną ir įdėję medų, viską nugarinkite daugiau nei per pusę. Sudėkite persikų puseles, supilkite likerį ir degtinę. Kaitinkite persikus juos bent kartą apversdami apie 3 minutes.
   Dar karštus persikus sudėkite į desertines lėkšteles, įpilkite padažo ir įdėkite po gerą samtelį vanilinių ledų.
 Kad būtų patogiau valgyti, jau sudėjusi į desertines lėkštes, dantytu peiliu persikus įpjaunu. T.y padalinu juos kvadratėliais.
  Vasaros metu desertą galite gaminti iš šviežių persikų. Tuomet iš karto persikų puseles dėkite į padažą. Apkepti jas reikės jau daug ilgiau. O kol persikai suminkštės padažas savaime nugaruos. 
  Desertą galite papuošti kepintomis migdolų drožlėmis ar mėtos lapeliais.
 
Sudėtingumas: nesudėtinga
Receptas: iš knygos "Virtuvės džiaugsmai" 

2014 m. gruodžio 20 d., šeštadienis

Kučių vakaro ir Kalėdų meniu

  
 
  Šis meniu nėra išskirtinis ir kitoks, nei buvo pernai ar užpernai. Tačiau, kai kuriuos patiekalus ruošiame būtent tik šioms šventėms. Tad ir vėl tas pats- nėra atsibodęs po metų. Žinoma valgyti yra daug smagiau, nei jums skaityti.
 
                               Kučių vakarienės meniu

                                                                 ~.~.~.~.~.~.~.~.~
 
 Marinuoti baravykai paskaninti smulkintais saldžiaisiais svogūnais
 Virtinukai su džiovintais baravykais
 Kučiukai
                                                               ~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~
                                                            
                                                           Kalėdų meniu
                                     
                                                                       I diena

                                                                  ~.~.~.~.~.~.~.~
Balta mišrainė
Kepta kiaulienos nugarinė įdaryta džiovintomis slyvomis

                                                                  ~.~.~.~.~.~.~.~.~.~
 
Kepta žąsis su karemelizuotais raudonaisiais kopūstais ir žąsies taukuose iškeptomis bulvytėmis
 
                                                                 ~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~

                                                                          II diena
                                                                 ~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~
Žirnių ir džiovintų baravykų sriuba iš žąsienos
 
                                                                 ~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~
Su vaniliniais ledais pateiktos, medaus ir balto vyno padaže  apkeptos karštos persikų puselės
 
                                                                  ~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~.~

2014 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Karamelizuoti raudonieji kopūstai

 
 
  Šį kartą mano receptas skirtas tik garnyrui. Išskiriu jį, vien todėl, kad tai nuostabus priedas tinkantis prie keptos anties ar žąsies ar kiaulienos kumpio kepto artėjančioms šventėms. Kas nenorite kepti viso kumpio galite pasitenkinti kepta šonine ar nugarinės (sprandinės) kepsniu. Tad, prie visų mano išvardintų karštų patiekalų puikiai derės ir karamelizuoti raudonieji kopūstai.
  Užsienio virėjai rekomenduoja raudonuosius kopūstus troškinti vyne apie 1 ar net 1.5 valandos. Visą tą laiką jūs turite troškinti kopūstus vis pripildami raudono vyno. Tas laikas gaunasi toks ilgas todėl, kad supylus vyną, rūgštis neleidžia greitai suvirti kopūstams. Ir jie verda begalę laiko.
  Man taip nepatinka, kaip ir nepatinka prieš troškinimo pradžią į troškinį su mėsa supiltas vynas. Aš vyną visada pilu gale, kai pagrindinis "herojus" (mėsa ar kopūstas- šiuo atveju)  jau būna minkštas. 
Tad, su šiuo garnyru "prasisuksite" žymiai greičiau :-)))) Ir vyno sunaudosite mažiau.

Garnyrui 4-6 asmenims reikės

1 raudonojo (naturaliai jis tamsiai violetinis) kopūsto, man supjausčius jį, buvo 600 gr.
1 v.š. lydyto sviesto,
1/2 vidutinio svogūno,
100 gr. rudojo cukraus ( prie anties ar žąsies galite dėti iki 150 gr.),
5 v.š.  Balsamico di Modena vyno acto,
1 taurės raudono vyno,
pipirų mišinio,
1- 2 v.š. uogienės (rekomenduojama juodųjų serbentų, tačiau man kaip tik nepatinka atsirandantis kažkoks savitas kvapas). Aš dedu tą, kurią randu savo šaldytuve praimtą,  
trupučio rozmarino, tačiau vietoje jo galite naudoti raudonėlį, čiobrelius, mairūną ar šiek tiek muskato.

  Susmulkinkite svogūną ir jį apkepkite iki geltonumo svieste  Suberkite plonai supjaustytus kopūstus užpilkite trupučiu verdančio vandens, suberkite cukrų  ir uždengę troškinkite kol suminkštės. Jei reikia įpilkite vis po truputį vandens. Paprastai po 20 min. kopūstas suminkštėja.
  Kai kopūstas bus pakankamai minkštas supilkite vyną, Balsamico di Modena vyno actą, uogienę. Padidinkite kaitrą ir jau atidengę troškinkite kol skysčio praktiškai visai nebeliks. Suberkite pipirus ir prieskonines žoleles.
 Kopūstus pateikite karštus.
 
Sudėtingumas: paprasta

2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Foršmakas arba kapota silkė

 
 
  Kartą paskambinęs mano vyras telefonu paklausė ar aš žinau kas yra Foršmakas. Ar apie žydiškai paruoštą kapotą silkę, kalba?- paklausiau :-)
  Pasirodo, jo kolega bandė mane egzaminuoti žydiškos virtuvės tema. Nelabai aš žinau jų tą virtuvę, bet keletą patiekalų kuriuos ruošė Smetonos laikų Kauno gyventojai ir aš gaminu... juk esu kaunietė.
Nors šios silkės niekada pati seniau nedariau. Bet reikia- bus Foršmakas!

2- 4 asmenimis užkąsti reikės

1 silkės (žinoma geriausia tiks riebi silkė su visa galva),
1 virto mažo kiaušinio,
1/2 rūgštaus obuolio,
1/4 svogūno,
pipirų,
1 v.š. saulėgrąžų aliejaus,
1/2 a.š. citrinų sulčių arba acto (nebūtinai),
truputis krapų (žydiškajame recepte to nėra, bet man jų kaip tik norėjosi).

  Išdarinėkite silkę ir sukapokite ją arba supjaustykite mažais gabalėliais. Svogūną, kiaušinį ir obuolį taip pat susmulkinkite. Geriausia tai daryti su peiliu, kombainas per daug viską sutrina. Nors žydiškose valgių knygose, kai kur Foršmako silkė ir kiti priedai prie jos, yra malami. Bet man labiau patinka kapotinis variantas.
  Viską sumaišykite ir pateikite su balta duona (žydiškas variantas) arba su juoda duona.
Man patiko Renatos 'Iš Sezoninės Virtuvės' pasiūlymas šią silkę pateikti su burolėlių karpačio. Tikrai labai šauni įdėja!

Sudėtingumas: paprasta
Receptas iš knygutės "Žydų valgiai" 1992m.

2014 m. lapkričio 16 d., sekmadienis

Monte Pacis ir šefo Ernesto Viršilo juvelyrinė vakarienė

   Tikriausiai tą šaltą ir tamsų lapkričio ketvirtadienio vakarą didelė dalis žmonių buvo išlėkę į Vilnių pasižiūrėti ką gi įdomas sukūrė mūsų Juozukas. Aš su Beata iš "Braškės su Pipirais"  pasirinkome kitą renginį. Tai juvelyrės Viktorijos Orkinės parodą „Poliai“ ir virtuvės šefo Ernesto Viršilo šešių patiekalų „juvelyrinę" vakarienę restorane "Mote Pacis".
 Tad, tą ketvirtadienio vakarą mes restorane buvome beveik dviese. Prie kito stalo sėdėjo dar viena pora, bet jų vakarienė truko daug trumpiau, nei mūsų.
 Monte Pacis pasikvietė naują šefą, tad buvo labai įdomu paragauti naujo virėjo naujų kūrinių.
Taip, kūrinių, nes šiuolaiknė virtuvė prilygsta kūrybai, ypač kai joje dirba tikri meistrai.
  Apie Monte Pacis vakaro salę nerašysiu, nes nepakenčiu baltos dienos šviesos. O ten ji plieskia visu pajėgumu, taip, kad nedideli toršerai stovintys salės kampuose tampa vos pastebimi.
Rašau tik apie maistą, nes atėjome tik dėl jo.
 
 Visada malonu gauti "linkėjimus iš virtuvės". Šį kartą tai buvo kepti burokėlių gabalėliai su kietojo sūrio juostelėmis, bei sviestas pagardintas ančiuviais. Skanu, ypač derinyje su tuo sviesteliu. Gal buvo galima dar kažko tobulesnio užberti skoniui papildyti, bet, kaip liaudis sako: "dovanotam arkliui į dantis nežiūrima".
  Kažkaip pradžioje net fotografuoti pamiršome, tad dovana šį kartą be nuotraukos.
 
  Šaltam užkandžiui buvo pateikta lengvai pamarinuota lašiša. Man atrodo, kad net per dūmus ji buvo perleista. Bet tuo metu buvau labai susikoncentravusi į visus priedus esančius lėkštėje, nei į ir taip gerai paruoštą lašišą. Vos keli nuostabaus skonio lašišos gabaliukai su puikiai parinktais pagardais buvo suvalgyti pasimėgaujant kiekvienu kasneliu. Puikiai derėjo želmenų ir alyvuogių aliejaus, garstyčių, baltojo vyno acto, bei medaus ir klasikinis plaktos grietinėlės ir krienų deriniai. O saulėgrąžų daigeliai ir medžio anglies dulkės šį patiekalą kilstelėjo dar laipteliu aukščiau. Tai tikrai buvo nepaprastai skanu!
 
 
  Antrasis šaltas užkandis buvo jautienos tartaras. Gražiai pateiktas. Neblogi deriniai, tik svogūnų piure potepis man nepatiko savo skoniu. Bet topinambų košės bokšteliai labai tiko prie tartaro.
  Jautienos tartaro paruošimas turi begalę variantų, nuo beveik visiškai naturaus skonio (žinoma, prieskonių ir jame yra) iki aštraus ir kvapnaus, kai nebesijaučia naturali mėsa. Čia buvo pateiktas tarpinis variantas. Gana geras.
  Tačiau vienas dalykas man ten buvo labai jau neaiškus. Jautiena nebuvo vienspalvė... o kai tai pamatai atsiranda įvairių minčių kodėl taip? Mėsa tikrai buvo gera, bet tas spalvų skirtumas kitus gali suklaidinti ir paskleisti tikrai negerų emocijų ar net kalbų.
 
 
  Karštas žuvies patiekalas taip pat buvo... ir galvoju, kaip čia dabar parašyti... žuvis karšta, gerai apkepusi, kad net jautėsi žuvies riebalų skonis (na toks kaip žuvies taukų parduodamų vaistinėse), bet man jis netrukdė, nes labai mėgstu žuvies taukus dar nuo vaikystės :-))) iš tikro! 
Tačiau, kruopų perliukai esantys šalia buvo absoliučiai šalti!  Va, čia jau ne kas... Jei tai būtų šilta, būtų įdealu, nes šiek tiek karamelizuoti pomidoriukai puikiai derėjo ir prie žuvies, ir prie kruopų perliukų. Galiu pasakyti, kad tie pomidoriukai ir tempė visą pariekalą iki aukštesnio lygio.
 
 
  Toliau sekė sorbetas skirtas užmiršti tai kas jau buvo suvalgyta ir pasiruošti naujam patiekalui. Žalias, įvairių prieskoninių žolelių sorbeto rutuliukas tikrai atgaivino visus skonio receptorius! Žolelių buvo keletas, tad ar tai specialus sumanymas, kad nebūtų vieno vyraujančio skonio, ar taip gavosi visai netyčia- neaišku. Bet čia viskas gerai, juk sorbetas pateikiamas tarp dviejų karštų patiekalų, savo fukciją puikiai atliko.
 
 
  Paskutinis "rimtas" patiekalas buvo kepta jautiena. Visiškai paprastai ir be jokių įmantrybių. Nedideli jautienos gabalėliai su bulvių koše ir grilyje kepta česnako pusele. Šis derinys manau jau po truputį tampa klasika. Belieka gerai pasirinkti tik iš kokios jaučio vietos bus kepamas steikas. Ir labai gerai žinoti, kiekvieno steiko rūšies kepimo subtilybes. Šį kart matomai buvo paskubėta (juk restorane mes tik dviese, vėlu, o šefui tikriausiai norėjosi namo). Pirmasis išorinis gabaliukas buvo minkštas, nes jam užteko kepimo laiko, deje antrajam, to laiko truputį pritrūko. Jis buvo guminis.  Prisipažinsiu ir aš kartais taip iškepu, bet steikams stengiuosi rinktis tik tas jaučio mėsos dalis, kurias žinau kaip tiksliai iškepti, kad būtų "medium" ir super minšta.
 
 
  Na, bet užskaitome tą jautieną ir laukiame paskutiniojo patiekalo, o tiksliau  deserto.
"Monte Pacyje" ar "Sadutėje" desertai visada buvo silpnoji vieta. Tad, labai įdomu buvo pažiūrėti, kaip gi dabar...
  Kamaldulių pyragas nustebino savo pateikimu. Lėkštėje buvo labai gražu :-))) Derėjo viskas ir rugegėlių bei rožių džiovinti žiedlapiai ir karamelizuotas cukraus lankas, ir rudas labai konkretus pyrago gabalėlis. Ir tai derėjo su pavadinimu! Šiame Pažaislio vienuolyne gyvenę vienuoliai augino vaistinius augalus, jie buvo uždara bendruomenė (uždaras cukraus lankas) ir kietas riešutų pyragas, buvo kaip tie vienuoliai...
Na, o skonis... pasirodo- tobula. Nesu aš saldumynų  mėgėja, bet šis pyragas mane papirko. Jame, kaip ir žiūrint iš iššorės, derėjo viskas. Rugegėlių žiedlapiai, žemės riešutai (kas nelabai pyragams ir tinka), druska, karamelizuotas cukrus ir viršutinis pyrago sluoksnis su vos pasūdyta karamele ir nedideliu smėlinės tešlos lopinėliu tirpo burnoje. Aš buvau sužavėta!
 
 
 Tad, kaip gi tas "Monte Pacis" su virtuvėje esančiu Ernestu Viršilu? Ar verta užsukti čia dar kartą? Pasakysiu, kad taip. Aš labai priekabiai žiūrėjau į viską kas buvo mums pateikta. Priekabiai ir aprašiau, bet man patiko visas šefo darbas. Tad, manau čia vėl apsilankysiu, paragausiu kitų jo paruoštų patiekalų ir butinai suvalgysiu dar vieną "Kamaldulių" pyrago gabaliuką. 
Bet užsuksiu dieną, kad nematyčiau tos baltos dienos šviesos lempų :-))))

2014 m. lapkričio 12 d., trečiadienis

Blyneliai (sklindžiai) su obuoliais

 
 
  Iš tikro tai patys pačiausi sklindžiai.
  Mano vyras turi labai aiškią nuomonę kai kuriais klausimais. Ir jis kartais savo tiesa būna taip įsitikinęs, kad neįmanoma jį perkalbėti. Tačiau, kartais aš jį pergudrauju. Kad ir su šiais sklindžiais. Jis visada sako, kad keptų obuolių kur jie bebūtų jis nevalgo (bet juk tai taip skanu!). Ilgą laiką blynelius kepdavau jam be obuolių. Bet kartą pabandžiau obuolių įdėti labai mažai. Praslydo. Antrą kartą įdėjau daugiau. Suvalgė. O kai paklausiau, kaip jam blynai, gavau patvirtinimą, kad skanūs. Jis net nežino, kad valgo keptus obuolius, o aš jam ir nesakau. Juk jis nealergiškas keptiems obuoliams, kitu atveju taip tikrai nesielgčiau.
Bet gal gana mano paslapčių. Geriau apie receptą :-)
 
Jums reikės:
 
2 kiaušinių,
200 ml. pieno,
5 v.š. (kupini) miltų,
3 a.š. cukraus,
truputis druskos,
2 obuoliai,
vanilinio cukraus, cinamono (bet nebūtinai), 
lydyto sviesto ar aliejaus kepimui.
 
padažui
200-250 gr.greitinės,
2v.š. cukraus.

  Visada maišant blynams tešlą atskirkite kiaušinio trynius ir baltymus. Į baltymus įberkite šiek tiek druskos, taip jie geriau išsiplaks ir bus standūs.  Į trynius įberkite cukraus. Visada pirmiausia gerai išplakite baltymus, o po to- iki baltumo trynius.
  Į išplaktą trynių masę supilkite pieną ir suberkite miltus. Dar kartą viską išplakite mikseriu. Sudėkite nuluptus ir šiaudeliais supjaustytus obuolius. Tuomet jau su šaukšu sudėkite baltymus ir atsargiai viską permaišykite.
  Kepkite įkaitintoje keptuvėje vis pavartant.
  Pateikite su grietine sumaišyta su cukrumi.
  Obuolių galite dėti ir daugiau, kad būtų obuoliai tešloje.
 
 
Sudėtingumas: paprasta