2013 m. sausio 13 d., sekmadienis

Restoranai, kavinės ir kitos pavalgymo vietos Lietuvoje: "La Rouge"

   Šiandiena pirmasis pasakojimas apie Lietuvoje įsikūrusius restoranus, kavines ir viską kas susiję su maistu ir valgymu.  Ilgai galvojau ar rašyti apie blogas (gal būt tik tą kartą nepasisekusias "keliones"). Gal nederėtų, gal neetiška apie tai rašyti ir kritikuoti, bet... Maistą ruošia profesionalūs virėjai, kurie baigę 3 metų mokslus įgavo ne tik teorines, bet ir praktines žinias, už savo darbą virtuvėje gauna atlyginimą ir dėl to manau, kad jiems neleistinos elementarios klaidos. 
   Apie geras kavines ir restoranus su malonumu rašysiu, tikrai. Nes visada norisi pagirti ir pasakyti visiems- taip ten labai jauku, gera  ir labai skanu! Kai tik turėsite noro ir laiko būtinai ten užsukite.
  
   Pirmasis mano pasakojimas apie restoraną "Le Rouge" įsikūrusį Kauno senamiestyje. Tačiau šiandieninis mūsų "vojažas" buvo nelabai sėkmingas. Net nemažas alkio jausmas nesuteikė užsisakytiems patiekalams pliusų.
  Kaip skelbia pats pavadinimas galime suprasti, kad restorane "Le Rouge" prancūzų virtuvė. Panašu, kad taip ir yra. Aplinka būtų daugiau prancūziška, jei padavėjai nebūtų lietuviškai šalti ir daugiau bendrautų su klientais. Tačiau mums tiko ir keletas bendrų frazių. Aptarnavimas "normalus", kaip ir pačioje Prancūzijoje, niekas neskuba, mes taip pat.
  Tačiau šis neskubėjimas nepagerino virtuvės darbo. Virėjas ir jo komanda buvo matomai be nuotaikos, kaip ir jų paruošti patiekalai.
   "Jūros šukutes užkeptos Comte sūriu" (karštas užkandis) buvo nors ir minkštos, tačiau be jokio skonio. Sūrio, kuris gal būt šiame patiekale turėjo suteikti tam tikrų natų, buvo per mažai. Šalia pateikta citrina ir pasiimti papildomai pipirai bei druska nieko nepagelbėjo. Na, guodė tik tai, kad šukutės buvo tobulai minkštos. 

   Nebloga buvo "Įvairių daržovių sriuba" (tikslaus pavadinimo net nepamenu), kurią dar kartą būtų galima pakartoti. 
Tačiau "Pracūziška svogūnų sriuba" buvo nutolusi nuo pačios Prancūzijos. Gal būt jos nespėjo iki galo išvirti ir turėjo žūt būt mums jau patiekti. Svogūnai nebuvo beveik pilnai suvirę, kaip kad turėtų būti. Sriuba nebuvo užkepta su duona ir sūriu. Čia šalia pateikė batono skrudintą riekelę su vos įžiūrimu trupučiu sūrio. Bet kur čia prancūziška virtuvė su tiek sūrio?  :-))))

 
   Jūros geldelės buvo išvirtos be nuotaikos ir meilės. Virėjams ir čia pritrūko prieskoninių žolių, vyno, grietinėlės. Visko, kas bent kiek įneštų nors lašelį tobulumo.

 
   Karšti patiekalai... 
   Sterkas su vėžių uodegėlėmis buvo pateiktas...  su dvejomis mažytėmis uodegėlėmis. Tai bent jau tris- keturias galėjo įdėti, kad bent šiek tiek atitiktų recepto pavadinimą. Bulvių sluoksniuotis (arba savojiškai pagamintos bulvės), pateiktos prie sterko, sudarė didžiają patiekalo dalį. Deje, jos buvo pašildytos ir pašildytos nepilnai, tad vėsiose bulvėse jautėsi krakmolas. Žuvis su pilnai  jaučiamu "šaldytos- atšildytos" žuvies skoniu... Daržovės per mažai patroškintos, tad per didelis jų kietumas visikai nesiderino prie žuvies lengvumo. Grietinėles padažas per skystas ir net atsiskyręs nuo troškintos žuvies išsiskyrusių sulčių. Šio patiekalo pavadinimas galėtų būti "Šildytos savojiškai paruoštos bulvės su paprastai troškintu sterku ir vos pašildytais daržovių šiaudeliais". Gal kažkas iš šio restoranų virėjų atėmė skonio pojūtį? Juk šis receptas kaip ir klasikinis, nesudėtingas net mėgėjui paruošti, o jį sugadinti pasirodo galima.


   Bet pamirškime tą sterką ir paragaukime "Marinuoto vyne ir su garstyčiomis troškinto triušio". Tačiau ir čia nesekmė. Per ilgai marinuotas ir per trumpai troškintas triušis  buvo sausas ir kietas. Jį net buvo  bandoma įveikti ne su peiliu ir šakute, o primityviai- tik su rankomis ir dantimis. Bet tai nepagerino situacijos, nelabai juk smagu taip dantimis plėšyti mėsą nei namuose, nei restorane. Tad, lėkštėje taip ir liko prieš peilį su šakute, bei dantis  laimėjusi kovą triušio kulšelė... Kas dar toje lėkštėje buvo ne taip? Virtos taukuose bulvės. Daug tobuliau tokią, tik gerai ištroškintą triušieną pateikti su bulvių koše, o ne su atmestinai paruoštomis bulvėmis.


   Po tokių nesėkmių užkandžiuose ir karštuose patiekaluose, jau nebenorėjome toliau ekspermentuoti su desertais.
  Labai gaila, kad šio tikrai puikaus restoranėlio virėjai tiek daug vienu metu padarė liapsusų virtuvėje. Nemanau, kad artimiausiu metu vėl ten užsuksime.

12 komentarų:

  1. Dalia, o mes visai kit1 nuomonę buvome apie šį restoraną susidarę. Rytoj kaip tik į Kauną žadu važiuoti ir buvau sugalvojusi ten papietauti....uf...nežinau ar užsuksiu;)
    Per šventes buvau Prancūzijoje, valgiau nerealiausią jūros šukučių carpaccio ir kastruotą gaidį (chapon). Buvo Turbo, Nerealu ir tai tik dienos pietūs:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Odeta, gal būt mums tą dieną paprasčiausiai nepasisekė skaniai papietauti "La Rouge"... Kaip tik pabandyk, jei ir tau nepasiseks- tuomet vadinasi žiauriai jie smuktelėjo žemyn.
    Prancūzijoje bet kokiame kaime gali skaniai papietauti. Spalį keliavau po Provansą. Likau sužavėta ir jų turgumi ir kaimo kavinaičių patiekalais. Dabar ką tik grįžau iš slidinėjimo Saas Fee (Šveicarijoje). Toks vaizdas, kad visi pamišę dėl maisto. Kur tik pažvelgsi beveik visi restoranėliai į Le Gourmet Guide įtraukti. Kiekvienas stengiasi būti kuo geresnis. Pagaliau ir pas mus žadama restoranus reitinguoti.
    Odeta, parašyk kaip sekėsi Kaune :-)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aciu, Dalia. Sitas restoranas buvo vienas is mano sarase esanciu kur nueiti gimtadienio proga, bet dabar kazkaip persigalvojau :) Jei jau leisti pinigus tai uz kokybiska maista.
    Lauksiu sekanciu apzvalgu :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Pritariu Daliai, pati apie juos rašiau - ir tai buvo tikrai nieko gero. Man beje ir aptarnavimas labai užkliuvo: nuo greičio iki padavėjo familiarumo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kai pirmą kartą, pagal draugų rekomendacijas, lankiausi "La Rouge" buvo iš tiesų skanu. Bet dabar visiška priešingybė.
    Bea, paskaičiau tavo straipsnį. Deje, manau tik nedaugelis restoranų Lietuvoje turi šviežią žuvį ir mėsą. Pagrinde šie produktai būna šaldyti. Kalbu apie eilinius restoranus. Tačiau, kuo mus visas žavi užsienio restoranai, kad jie turi šviežios žuvies, vietinio augintojo mėsos. Kaip tu ir rašei. Bet pas mus tai kil kas atrodo misija- neįmanoma. Kam plėšytis ir sudarinėti sutartis su vietiniais augintojais, auginančiais gyvulius kažkur Lietuvos kaime, kai tau tiekėjai atveža mėsą ir kitus produktus nesukant galvos tiesiai į restoraną. Ir kaina mažesnė ir pats laiko daugiau turi...Juk daugumai lankytojų beveik viskas skanu. O čia mes keletas "a la gurmanų", tik svaigstam apie skonius. Pats restorano ar kavinės šeimininkas turi dirbti salėje. Pas mus deje, jis dažniausiai būna tik vadovas, o ne barmenas, padavėjas ir žinoma šeimininkas pasitinkantis ir išlydintis svečius.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dalia, ačiū už pasidalinimą įspūdžiais, buvo įdomu skaityti. Le Rouge buvau vieną kartelį ir nelikau sužavėta...o gaila...nes aplinka man ten maloni.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Dalia, sumakalavo mano laiką ir nepavyko pakartoti pavalgymo La Rouge. Bet dabar noriu išsisakyti apie žuvį ir patį man baisiausią patyrimą savo gyvenime iki šiol. Vilniuje yra toks simpatiškas restoranas La Pergola. Jaukus viduje, išorėje kiemelis, kaip tik jaukiam gimtadieniui su draugais atšvęsti. Taigi, būdama Dubajuje ir paragavusi nerealiai šviežios žuvies ir kitų jūros gėrybių, sugalvojau, kad noriu padaryti gimtadienį su šviežia žuvimi. Šis restoranas pasižadėjo patiekti tikrai šviežią nešaldytą sterką. Už tai turėjome sumokėti už patiekalą po 60Lt. Mat jie šunys, sumokėsiu, bet gausiu lietuvišką šviežią žuvį. Užsakėme porcijas iš anksto, nes buvo toks restorano prašymas. Spėkite iš vieno karto kokią žuvį gavome? Šaldytą ir sausą, ir absoliučiai nevalgomą, nors ir gausiai apipiltą padažu. Visas jaukumas, nuotaika mano dingo, gerai, kad draugai nuoširdūs ir suprato, kad aš tai čia ne prie ko, o restoranas tikri "kiaulės". Sterko kepsnį už tokius pinigus mažiausiai 2-3kartu galima suvalgyti:)

    AtsakytiPanaikinti
  8. Man keista, kaip šitaip galima pasielgti :-( Jei tu negarantuotas, kad gali neturėti šviežios žuvies- taip ir sakyk. Bet pateikti, bet ką ir vaidinti, kaip niekur nieko, tai jau tikrai reikia turėti kiaulės akis...

    AtsakytiPanaikinti
  9. Geriau aš Romoje į La Pergola restoraną, pasimėgauti kitam gimtadieniui nuskrisiu:)Bent jau bus garantuota:)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Gera mintis Odeta :-) Apie La Pergola restoraną Romoje esu girdėjusi, bet jame dar nebuvau.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Dalia butinai apsilankykite Vilniuje Boff restorane:) http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2013/02/boff-restoranas-kai-norisi-tobulos-mesos.html

    AtsakytiPanaikinti
  12. Aš apie La rouge buvau girdėjęs, ir viskas - tik blogi atsiliepimai. Gaila, kai žmonės dirba su maistu, bet jam yra tokie abejingi. :/

    AtsakytiPanaikinti