Linksmai....

  Šios beveik mėnesio tylos atostogos dienorašyje, tai nuostabių mano kelionių po Šampanės regioną, Kataloniją Ispanijoje, Pracūzijos ir Italijos pietus pasekmė. Visur bekeliaujant buvo šiek tiek kreipiamas dėmesys maistui. Mano vyras net burbėdavo, kad mums tik pavalgyti svarbiausia. Bet tris kartus dienoje tiksliai žinant kur tu valgysi, nemanau, kad tai kažkas baisaus.... Na, Lietuvoje aš tik pusryčiauju ir sočiai vakarieniauju. Pietų metu kažką užkremtu, ko net už valgymą neskaitau. Dabar kelionėse norėjosi viską išragauti. Ir labai smagu, kai esi su tokiais pat mėgėjais pasilepinti maistu.
   Kelionės kulinariniai įspūdžiai tikrai netrukus, po truputį, atsidurs dienoraštyje.
   Bet šį kartą linksmas receptas. Niekada niekeno negamintas, neragautas, bet labai puikiai aprašytas.... Šis receptas tai mano draugo "kurinys". Prieš gerą mėnesį paskaitęs Šurpos receptą- nebeištvėrė ir parašė savo variantą.

Mieli kulinarijos receptų saugotojai ir puoselėtojai

  Noriu pasidalinti su jumis savo įspūdžiais po artimuosius kraštus rytuose. Ir nuostabiu sriubytės receptu, kurį radau knygoje “Tūkstantis ir vienas būdas, kaip pasisotinti ir likti alkanam“.
  Daugumas lietuvių, norėdami išsivirti sočios Šurpos sriubytės laukia rugsėjo mėnesio, nes iki tol jie nieko neverda. O tolimųjų kraštų mongolai– totoriai, beduinai ar šiaip visokie čiurkeliai verda pasaulinio garso Tadžikistono regiono sriubytę Džiulba. Kuri ne tik atgaivina pailsusią bastūno sielą, bet ir pripildo jo širdį nerimo, dėl galimų pasekmių..
  Rugsėjo mėnesį, kaip ir prieš tai buvusius aštuonis mėnesius, pagal nusistovėjusias stepių klajoklių tradicijas, verdama  kvapni, stipusios šunienos sriuba Džiulba, kuri suteikia jėgų pavargusiam kūnui vėl iš naujo ieškoti, ko nors ėdamo...
 Tam tikslui yra sukuriamas didelis ir erdvus stepių laužas, geriausiai tinka nedidukas savaitės trukmės gaisrelis, nes tik tokiu būdu atskleidžiami visi suliepsnojusių ingridientų aromatai, kurie būtini minėtam viralui ir jo gydomosioms savybėms atskleisti.
  Visus reikalingus produktus šiai sriubytei, basurmanai randa čia pat po ranka, beribės stepės plotuose, jų nereikia ruošti, auginti ar kaip nors kitaip vakuoti. Stipusių šunų pilni laukai, dažniausiai tai būna prieš tai virtos sriubos liekanos, kurios, kaip ir viskas stepėse, galioja dar kelis pervalgymus..
  Svarbiausia ,kad šio šuns tarpdančiai būtu geria išvalyti nuo nepatenkančių į sriubytės receptūrą produktų, nes visi prieskoniai, kuriuos keliautojai nešiojasi savo dryžuotų chalatų rankovėse yra sugrūdžiami į šunio vidų ir susmulkinami daužant mėsytę į pakelės akmenėlius. Jokiu būdu nebandykite svilinti kailio ar kitaip dirti odą, nes prarasite ne tik natūralų šviežumą, bet ir pagardus, kurių būna pilnas ciuckos kailis...Po to viskas gerai pertrinama kelio dulkėse ir užmerkiama pusvalandukui  į kartu su jumis esančių asilėnų šlapalą, kad atsiskleistų visi brandinamos mėsytės poskoniai.
  Taigi paruošę pagrindinį sriubytės ingridientą mes skubame atgal prie mūsų ugnelės, kuriai dabar dar trūksta kelių padangų ir kanistros benzino, kad juodo laužo dūmai savo inhaliacinėmis savybėmis atstumtų sočiai ir riebiai paėdusius, o alkaniems stepių gyventojams praneštų, kad verdama Džiulbytė..
  Kai įsitikinate, kad ugnelė jau paruošta, grižtate prie būsimo viralo ir sriubtelėje marinato, įsitikinate, kad laikas viską šliušteltį į ugniakurą. Po to visą laužo turinį gerai  pamaišote  savo basa koja ir kol kiti bendrakeliaviai jums gramdo nuo kojos kaulo traškiai apskrudusios odelės likučius, jus naudodami kupranugariaus kiaušinius pasitikrinate sriubytės virimo laiką. Laiko nustatymas yra labai svarbus stepių klajokliams, nes jie sunkiu pagaliu iš turimų paskutinių jėgų lupa stepių burlaiviams (čia taip aprašomi kupranugariai ..red.pastaba) per kiaušus ir kai konkolai pasislenka, per tarpą jie mato, minarete įtaisyto laikrodžio parodymus.
  Kai saulės per dūmus nebesimato, o aplink sklando tik degėsių kvapas, tai požymis, kad laikas dėlioti indus (kurie slėpėsi žolėje ar šiaip keliavo pro šalį) ir pilstyti į juos kvapnią ir sočią rudens Džiulbą.
Skanaus mielieji gurmanai ir iki kito rytietiška egzotika kvepiančio receptėlio..
Spec. krespondentas P
Vladas K