Restoranas "Uoksas"

   Taip jau atsitiko, kad šiame restorane šiandiena buvau du kartus. Turėjau du susitikimus ir kas juokingiausia, kad abu ten pat. Tarp susitikimų buvo tik kelių valandų skirtumas. 
  Bet dabar noriu papasakoti apie patį restoraną, kuriame buvau pirmą kartą, nors jis atsidaręs Kaune nuo vasaros. Atsiliepimai iš visų buvusių ten- tik geri. Tad, kaip yra iš tikro?
   Nedidelis retoranėlis įsikūręs Kauno sienamiestyje, netoli Katedros. Kadangi jame vos 22 vietos, pietų metu jis užsipildo akimirksniu.
  Restoranas dirba nuo 12 val., bet man atėjus prieš dvyliktą, radau laisvus tik keturis staliukus. Visiems sėdintiems atrodo visai nerūpėjo, kad pats restoranėlis pradės dirbti tik po penkiolikos minučių.
   Kol laukiau draugių peržvelgiau nedidelį vakaro meniu (jis tik po 15 val.) ir tai, kas šiandiena siūloma pietums. Keturi trumpai aprašyti patiekalai skambėjo intriguojančiai. Pasirodo kiekvieną dieną pietums sudaromas vis kitas meniu. Atvirai pasakysiu, kad man patinka tokie restoranai, kai gauni tai, ką sugalvojo virtuvės šefas. Šiame restoranėlyje pats restoranėlio savininkas ir gamina maistą. Patiekalus gali pasirinkti: visus ar tik kelis. Visai neblogai!
  Salėje lankytojus aptarnauja dviese. Mergina gal daugiau atsakinga už baro reikalus, o vyrukas už patiekalus. Labai patiko paprastas, šiltas ir nuoširdus aptarnavimas. Tikrai Lietuvoje retai kur toks būna. Daugumoje padavėjai būna "valdiški" arba pasikėlę.
   Užsisakėme. Netrukus iš virtuvės gauname kažko pasiskanauti. Tai džiugina. Restoranas rūpinasi savo klientais :-)))  Ir nors ta įžanginė užkandėlė yra kitų patiekalų kainos dalis, bet vis tiek yra malonu gauti kažką daugiau, nei esi užsisakęs. Skanūs linkėjimai iš virtuvės buvo jų pačių keptos bandelės su dar šilta salierų piure. Įdomus pateikimas: bandelės veltinėje kepurėje!

  Toliau pagal šios dienos meniu sekė salotos: "Burokų karpačio, ožkos sūris ir lazdynų riešutai".
Lengvai  parauginti virti burokėliai puikiai derėjo su sūresniu ir aštresniu ožkos sūriu. O stipriai kepinti lazdynų riešutai ir keli šlakeliai (manau moliūgų) aliejaus suteikė šioms salotoms savitą skonį. Lyg atsvara tam, buvo keli lašeliai pomidorų padažo kurie pridėjo vos juntamo rūgštumo. Salotos buvo tobulos! Artimiausiu metu tokias tikrai pasiruošiu ir namuose.

   Triušio sriuba su morkomis ir kopūstais buvo visiškai naminė. Švelni, gardi sriuba tik tiek. Neturiu nė ką apie ją parašyti.

  Karštas patiekalas "Brandinta jautiena, brokoliai ir  salierų muslinas".
Jautiena buvo gal per daug brandinta, kad ją valgant nelabai jautėsi tikrasis mėsos skonis. Bet visas derinys buvo neblogas :-)

  Desertas šiandiena buvo modernus. "Obuolių pyragas ir ožkos pieno ledai".
Man patiko spalvų ir skonio derinys. Gaivus lengvai apkeptų obuolių pyragas ir saldūs ožkos sūrio ledai. Tikrai įdomu, tačiau tokio derinio porcija galėtų būti mažesnė. Tam, kad išlaikyti skonio intrigą.

  Antrasis mano susitikimas buvo jau po 15 val. Restorane- vakaro meniu. Kaip jau rašiau, meniu nėra didelis ir tai yra gerai :-) Keletas šaltų patiekalų, keletas karštų ir desertai.

  Išvardintos sudėtinės dalys kelia nemažą susidomėjimą. Tačiau patiekalų pasirinkime šį kartą mes buvome labai vieningos ir mūsų užsakytieji vienodi patiekalai buvo tikra laimė virtuvei -)))))

  Vakaro linkėjimai nuo šefo buvo ką tik iškeptos duonelės su čia pat išplaktu grietinėlės sviestu pagardintu grybų aromatu. Toliau "linkėjimų" tęsinys buvo virtų ir parūkytų bulvyčių kąsneliai su menkės kepenėlėmis ir ikra. Prie bulvių visada tinka riebesni priedai. Tad, menkių kepenėlės čia buvo pats tas, o dar sūresnė ikra suteikė tam tikrą poskonį. Tikrai labai skanu. Ir tai puiki įdėja, kuria galima greitai pasinaudoti!

  Pasinaudoti receptu ir įdėja galima ir ruošiant rūkyto šamo kapotinį, kurį mes buvome užsisakę iš meniu. Nors meniu patiekalas buvo aprašytas kiek kitaip: "Šamo kapotinis, mėlynieji kopūstai, putpelės kiaušinis, garstyčių daigai". Mes gavome tikrai ne blogesnį variantą.
  Prie šios žuvies buvo atneštas visas arsenalas ingredientų, kuriuos galėjai pats susimaišyti. Tai aviečių vyno actas, moliūgų aliejus, virti ir smulkinti džiovinti grybai, smulkinti mėlynieji svogūnai, marinuoti agurkėliai, vos virtas putpelės kiaušinis bei druska su pipirais. Visko tiek, kiek ir reikia skaniam kapotiniui (tartarui). Karštai parūkytas šamas buvo labai švelnaus skonio. Ir kas labai svarbu, jis nebuvo riebus.

  Kitas patiekalas iš užkandžių buvo: "61 C temperatūroje, 2 val. virtas anties kiaušinis, lazdyno riešutai, topinambų putėsiai, šoninės trupiniai".

  Iš tiesų kiaušinis yra normalios tekstūros (juk verdant temperatūra labai žema), o derinys neįprastas, bet derantis tarpusavyje. Jei tik turėsite galimybę, tai siūlau būtinai paragauti.

  Karštam patiekalui mes užsisakėme vėl šamą. Švelnaus skonio garuose troškintas šamas vėl gi nebuvo riebus ir puikiai derėjo su dabar Europoje visur labai populiaria keptų česnakų tyre. Ir nors mums teko šamą dar pagardinti druska bei pipirais jis buvo tikrai geras.

  Žinote, bet po tiek patiekalų, desertui jau nebebuvo vietos. Pasilepinome tik karšta šaltalankių arbata. Gan paprasta- šaltalankių sirupą ar sultis užplikyti karštu vandeniu, bet tikrai- įdėja gera.

  Kokios mintys pusę dienos praleidus vienoje vietoje? Išėjau ir eidama galvoju, kad viskas slypi nuoširdžiame paprastume ir savo darbo išmanyme. Dar pagarba klientui,  meilė ir malonumas maisto ruošime.
  Džiaugiuosi, kad Kaune yra dar viena vieta, kur tu gali jaustis jaukiai, skaniai ir įdomiai pavalgyti. O ragaudamas neįprastus derinius gali pagalvoti, kad esi kažkur kitur, kažkur vakarų Europoje.