Restoranai, kavinės ir kitos pavalgymo vietos Lietuvoje: "La Rouge"

   Šiandiena pirmasis pasakojimas apie Lietuvoje įsikūrusius restoranus, kavines ir viską kas susiję su maistu ir valgymu.  Ilgai galvojau ar rašyti apie blogas (gal būt tik tą kartą nepasisekusias "keliones"). Gal nederėtų, gal neetiška apie tai rašyti ir kritikuoti, bet... Maistą ruošia profesionalūs virėjai, kurie baigę 3 metų mokslus įgavo ne tik teorines, bet ir praktines žinias, už savo darbą virtuvėje gauna atlyginimą ir dėl to manau, kad jiems neleistinos elementarios klaidos. 

   Apie geras kavines ir restoranus su malonumu rašysiu, tikrai. Nes visada norisi pagirti ir pasakyti visiems- taip ten labai jauku, gera  ir labai skanu! Kai tik turėsite noro ir laiko būtinai ten užsukite.

  

   Pirmasis mano pasakojimas apie restoraną "Le Rouge" įsikūrusį Kauno senamiestyje. Tačiau šiandieninis mūsų "vojažas" buvo nelabai sėkmingas. Net nemažas alkio jausmas nesuteikė užsisakytiems patiekalams pliusų.

  Kaip skelbia pats pavadinimas galime suprasti, kad restorane "Le Rouge" prancūzų virtuvė. Panašu, kad taip ir yra. Aplinka būtų daugiau prancūziška, jei padavėjai nebūtų lietuviškai šalti ir daugiau bendrautų su klientais. Tačiau mums tiko ir keletas bendrų frazių. Aptarnavimas "normalus", kaip ir pačioje Prancūzijoje, niekas neskuba, mes taip pat.

  Tačiau šis neskubėjimas nepagerino virtuvės darbo. Virėjas ir jo komanda buvo matomai be nuotaikos, kaip ir jų paruošti patiekalai.

   "Jūros šukutes užkeptos Comte sūriu" (karštas užkandis) buvo nors ir minkštos, tačiau be jokio skonio. Sūrio, kuris gal būt šiame patiekale turėjo suteikti tam tikrų natų, buvo per mažai. Šalia pateikta citrina ir pasiimti papildomai pipirai bei druska nieko nepagelbėjo. Na, guodė tik tai, kad šukutės buvo tobulai minkštos. 

   Nebloga buvo "Įvairių daržovių sriuba" (tikslaus pavadinimo net nepamenu), kurią dar kartą būtų galima pakartoti. 

Tačiau "Pracūziška svogūnų sriuba" buvo nutolusi nuo pačios Prancūzijos. Gal būt jos nespėjo iki galo išvirti ir turėjo žūt būt mums jau patiekti. Svogūnai nebuvo beveik pilnai suvirę, kaip kad turėtų būti. Sriuba nebuvo užkepta su duona ir sūriu. Čia šalia pateikė batono skrudintą riekelę su vos įžiūrimu trupučiu sūrio. Bet kur čia prancūziška virtuvė su tiek sūrio?  :-))))

 

   Jūros geldelės buvo išvirtos be nuotaikos ir meilės. Virėjams ir čia pritrūko prieskoninių žolių, vyno, grietinėlės. Visko, kas bent kiek įneštų nors lašelį tobulumo.

 

 

   Karšti patiekalai... 

   Sterkas su vėžių uodegėlėmis buvo pateiktas...  su dvejomis mažytėmis uodegėlėmis. Tai bent jau tris- keturias galėjo įdėti, kad bent šiek tiek atitiktų recepto pavadinimą. Bulvių sluoksniuotis (arba savojiškai pagamintos bulvės), pateiktos prie sterko, sudarė didžiają patiekalo dalį. Deje, jos buvo pašildytos ir pašildytos nepilnai, tad vėsiose bulvėse jautėsi krakmolas. Žuvis su pilnai  jaučiamu "šaldytos- atšildytos" žuvies skoniu... Daržovės per mažai patroškintos, tad per didelis jų kietumas visikai nesiderino prie žuvies lengvumo. Grietinėles padažas per skystas ir net atsiskyręs nuo troškintos žuvies išsiskyrusių sulčių. Šio patiekalo pavadinimas galėtų būti "Šildytos savojiškai paruoštos bulvės su paprastai troškintu sterku ir vos pašildytais daržovių šiaudeliais". Gal kažkas iš šio restoranų virėjų atėmė skonio pojūtį? Juk šis receptas kaip ir klasikinis, nesudėtingas net mėgėjui paruošti, o jį sugadinti pasirodo galima.

   Bet pamirškime tą sterką ir paragaukime "Marinuoto vyne ir su garstyčiomis troškinto triušio". Tačiau ir čia nesekmė. Per ilgai marinuotas ir per trumpai troškintas triušis  buvo sausas ir kietas. Jį net buvo  bandoma įveikti ne su peiliu ir šakute, o primityviai- tik su rankomis ir dantimis. Bet tai nepagerino situacijos, nelabai juk smagu taip dantimis plėšyti mėsą nei namuose, nei restorane. Tad, lėkštėje taip ir liko prieš peilį su šakute, bei dantis  laimėjusi kovą triušio kulšelė... Kas dar toje lėkštėje buvo ne taip? Virtos taukuose bulvės. Daug tobuliau tokią, tik gerai ištroškintą triušieną pateikti su bulvių koše, o ne su atmestinai paruoštomis bulvėmis.

   Po tokių nesėkmių užkandžiuose ir karštuose patiekaluose, jau nebenorėjome toliau ekspermentuoti su desertais.
  Labai gaila, kad šio tikrai puikaus restoranėlio virėjai tiek daug vienu metu padarė liapsusų virtuvėje. Nemanau, kad artimiausiu metu vėl ten užsuksime.