Aviečių ir raudonųjų serbentų uogienė

  Visada iš vaikystės prisimenu raudonųjų serbentų drebučius. Bet jie man būdavo tik- "na nieko", gal kiek saldoki, gal truputį per aitrūs. Aplamai dėl uogienių ir saldumynų aš nemirštu, tad ar jų yra ar ne- man niekada nebuvo svarbu.
  Bet turiu kelis draugus, kuriems UOGIENĖ yra širdyse rašoma  tik didžiosiomis raidėmis. Kurie uogienės indelį gali suvalgyti "be nieko" tik jį atidarę. Va, šiems draugams ir pradėjau pirmiausia virti uogienes, kaip dovaną. Vėliau pradėjau ir pati jų truputį suvalgyti. Tik aišku ne taip kaip jie :-)))  Man  dar reikia blynelių ar bent varškės prie jų.
  Tad, šiems smaližiams norėjosi išvirti tikrai ne bet kokias, o šiek tiek įdomesnes ir sveikesnes uogienes. Su mažesniu cukraus kiekiu, nei mūsų močiutės įdėdavo ir trumpiau virtas, kad bent kiek vitaminų išsilaikytų juose. Aišku, be uogienių cukraus čia neapseisi.
   Šiai uogienei nėra svarbu aviečių ir raudonųjų serbentų proporcijos, tik kuo aviečių daugiau- tuo jų skonis ir kvapas uogienėje daugiau dominuos. Imkite bent jau per pusę abiejų.
4 kg, aviečių ir raudonųjų serbentų (bendrai paėmus),
1 kg. cukraus,
1 kg. uogienių cukraus.
  Nuplaukite serbentus ir iš jų išspauskite sultis. Galite tai atlikti sulčiaspaude, tik išspaudas dar kartą  išspauskite rankomis. Bent jau mano sulčiaspaudė nesugeba jų visiškai sausai išspausti. Tam galite naudoti dvigubą marlės sluoksnį (jo rasite visose vaistinėse) ar  kaproninio audinio gabalą.
  Avietes reikėtų tik perinkti, išmetant lapelius, šapelius ir kirmėlaites, jei tokių kartais rastumėte. Dar trumpai apie avietes. Jas perkant nebeperpilinėkite jų į savo indus ar tuo labiau maišelius. Pirkite jas sudėtas į indelius, o ne supiltas į kibirą. Juk besemiant iš jo sunokusios avietės kažkiek susimaigys, o kol jas atsigabensite iki namų turėsite jau šiokią tokią košę, kurios ir perrinkinėti nelabai išeis.
 Pilkite į puodą serbentų sultis, avietes ir berkite abiejų rūšių cukrų. Išmaišykite ir kai užvirs, virkite 5 minutes. Tada supilstykite į iškaitintus (kad ir mikrobangų krosnelėje) stiklainius.

Sudėtingumas : vidutinis
Šį uogienės receptą radau kažkokiame konservavimo žurnalėlyje. 

Balandėliai

  Tradicinis lietuviškas patiekalas valgomas nuo pavasario iki rudens, kada parsiduoda vasariniai kopūstai. Mat jų lapai gležni ir labai tinkami sukimui. Bet kažkaip apie tuos balandėlius aš vis pamirštu savo bloge aprašyti. Gal todėl, kad tai nieko neišsiskiriantis patiekalas, nors daugelio mėgstamas ir žinoma gaminamas.
  Šiandieninis receptėlis tiems, kas dar jų niekada negamino. Juk visada būna pirmas kartas. Tad, pradėtą temą apie kopūstus tęsiu toliau. Žieminiai kopūstų lapai daug storesni ir man ne tokie skanūs balandėliams. Tad, iki rugsėjo mėnesio dar tikrai galite mėgautis gležnais kopūstų suktinukais.

Apie
1 kg. kopūstas,
300- 350 gr. mėsos faršo (gali būti kiauliena, jautiena, veršiena ar paukštiena),
1/2 stikl. ryžių,
1 kiaušinis,
1 svogūnas,
pipirų, mairūnų (nebutinai), druskos,
2 morkos,
odelė nuo tikrai rūkytų lašinių,
po 4- 5 juodųjų ir kvepiančių pipirų grūdelius,
1- 2 lauro lapai,
1 nemažas pomidoras ar 2-3 v.š. pomidorių padažo,
1 a.š miltų,
3-4 v.š. riebios "Dvaro" grietinės,
krapų,
lydyto sviesto ar aliejaus kepimui.
  Kai rinksitės kopūstą pažiūrėkite, kad ta puselė prie koto būtų mažiau "garbanota", tada kopūsto lapai lengviau atsiskiria. Vieni kopūsto lapus nuiminėja vis panardindami kelioms minutėms kopūsto galvą į verdantį vandenį. Tada jį ištraukia ir nuima po keletą lapų ir vėl kiša kopūstą į verdantį vandenį. Taip kartoja kelis kartus, kol nuima reikalingą lapų kiekį. Kitur sūloma kopūsto galvą pavirti apie 15 min. ir tada nuimti lapus. Man kažkaip šie būdai nepatogūs ir aš lapus atskiriu paprasčiausiai su peiliu nupjovus lapą ties kotu ir jį truputį pastūmus. Kai nusiimu reikalingą kiekį lapų, nupjaunu jų storą vidurinę dalį. Tada lapus sumaunu po kokius 5 vnt. ir dedu į puodą su verdančiu vandeniu. Uždengiu dangčiu ir kelias minutes apverdu, kad lapai taptų minkštesni ir lengvai pasiduodantys sukimui. Partiją lapų išėmusi juos dedu atvėsti ir į puodą dedu kitus lapus. Taip kartoju, kol apverdu visus lapus. Jei jūs apvirsite visą galvą iš karto, tai jau suprantama lapų papildomai apvirti nereikės. 
  Klasikiniai balandėliai gaminami su trupučiu ryžių farše, bet paskutiniu metu aš jų nebededu. Bet jei norite gaminti klasikinius balandėlius- ryžius apvirkite. Tai galite padaryti kol smulkinsite ir kepinsite svogūnus. Keptuvę palikite, nes ji bus dar naudojama.
  Sumaltą mėsą sumaišykite su pakepintais svogūnais, apvirtais ryžiais, kiaušiniu, pipirais ir druska. Išsidėliokite kopūstų lapus ir su šaukštu lygiomis dalimis išdėliokite faršą ant kopūsto lapo krašto. Susukite suktinukus, kaip vokus.
  Į įkaitintą keptuvę dėkite balandėlius ir juos trumpai apkepkite iš abiejų pusių ant gan stiprios ugnies. Tada į puodą dėkite lašinukų odelę (na, pusė delno dydžio tikrai užteks), šiaudeliais supjaustytas morkas, balandėlius. Juos gan draugiškai suglauskite. Suberkite pipirų grūdelius, įdėkite lauro lapus, įberkite šiek tiek druskos ir užpilkite iki pusės vandeniu, kuriame apvirinėjote lapus.  Troškinkite balandėlius apie 45 min. ant vidutinio stiprumo kaitros. Iki troškinimo likus  apie 10 min. sudėkite smulkiai supjaustytą ar sutrintą blenderiu pomidorą. Baigiant troškinti atskirame inde grietinę gerai sumaišykite su miltais, dėkite pomidorų padažą (jei nenaudojote šviežių pomidorų) ir įpylę kažkiek skysčio nuo troškinamų balandėlių gerai išmaišykite. Tada viską supilkite į puodą ir leiskite pavirti dar 5 min. Prieš pateikiant užberkite smulkintų krapų.
  Balandėlius pateikite su virtomis bulvėmis ir šviežiai raugintais agurkėliais.

  Sakoma, kad visi kopūstų valgiai yra skanesni juos pašildžius kitą dieną, pagaminkite balandėlių daugiau ir išbandykite.
Sudėtingumas: vidutinis
Receptas: pagal "Lietuvių valgius" tik šiek tiek patobulintas

Mėlynių uogienė

  Šią savaitę galėčiau pavadinti "Uogienių virimo dienos". Tiksliau-  valandos. Nes nemėgstu visą dieną dirbti vienodo darbo. Darbas turi būti malonus ir džiuginantis. Tad, uogienių virimą tokį ir susikuriu. Kelis vakarus viriau vyšnias, dabar-  mėlynes. Dar laukia ir kitos uogos. Bet tai neskubu, nes beveik visos jos turguje, kada nuvažiuosiu ir nusipirksiu, tada ir virsiu. Tik vyšnias naudojau savas, turiu tokią normą- nedidelį kibirėlį, kurį pririnkus pilną gaunasi vienas 6 l. talpos puodas. Tos normos ir užtenka, kad nenusidirbtum ir tai teiktų malonų užsiėmimą (turint laisvo laiko).
  Mėlynes visada perku turguje. Keli patarimai pradžiamoksliams, kaip nusipirkti normalias uogas. Turgus tokia vieta, kad gali ragauti, derėtis (to niekada nedarau, nes galvoju, kad kiekvienas turi gauti atlygį už savo darbą) ir rinktis sau patinkančią prekę. Tad, nėra reikalo pirkti pas pirmą sutiktą prekeivį. Uogos (šį kartą mėlynės) turi būti matinės, o ne blizgančios. Ir visai nesvarbu, kad jums simpatijas ar gailestį sukėlusi močiutė aiškins, kad jas rinko per lietų. Tik matinės spalvos uogos yra šviežios, kad ir iš vakao surinktos. Pasižiūrėkite, kad uoguose nebūtų lapelių ir šakelių ant pačios uogos. Rinkitės tik švarias uogas. Manau, apėję turgų tokių tikrai rasite. Ir žinoma, kol vaikštote- paragaukite. Uogos neturi būti karčios ar labai rūgščios. 
 O dabar paprastas receptas.
4 kg. mėlynių,
1 kg. cukraus,
1 kg. uogienių cukraus.
  Žinoma, svorį jūs patys renkatės. Visoms uogienėms aš naudoju tokį santykį: 1 kg. uogų x 500 gr. cukraus. Tačiau dauguma uogienių verdant trumpai būna skystokos. Tai, kad tas skystumas būtų vidutinis- cukrų dedu per pusę: paprastą ir uogienių.
  Uogas nuplaukite šaltu vandeniu. Kad nereikėtų du kart daryti to pačio darbo, perinkinėti uogų ir jų plauti, aš darau viską vienu metu. Uogų dalį kelis kartus (2- 3) užpilu šaltu vandeniu ir po to sauja semiu jas iš vandens, leisdama vandeniui ištekėti pro piršus ir peržiuriu uogas. Šiame darbo etape jūs suprasite kodėl reikia rinktis tik švarias be lapelių ir kotelių uogas. Kai uogos švarios šis darbas labai greitas. Tik semiate uogas ir viskas. Bet kai tarp tų uogų dar vis randasi lapeliai ir koteliai... šiek tiek laiko užtrunka juos išrinkinėti. Nuplautas uogas dėkite į puodą, užpilkite cukrumi ir virkite (nuo burbuliavimo pradžios) 5 min., tada supilstykite į mikrobangų krosnelėje iškaitintus stiklainius.

 Tiems,  kam norėtusi išskirtinumo mėlynių uogienėje, baigiant ją virti sudėkite 100 gr. susmulkinto gabalėliais baltojo šokolado.
Sudėtingumas: vidutinis

Vyšnių uogienė su "Amaretto"

4 kg. vyšnių,
1 kg. cukraus (jei uogos labai rūgščios cukraus pridėkite dar apie 200-500 gr.),
1 kg. uogienių cukraus,
200 gr. "Amaretto" likerio (jei norite galite naudoti konjaką ar romą)
truputis vanilinio cukraus ir cinamono (galite naudoti cinamono žievelę).

  Nuskintas uogas dar kartą perenkame ir išmetame visas (jei tokių yra) paukščių pažeistas, sudžiuvusias, ar rudo atspalvio turinčias (pradėję pūti) uogas. Uogas nuplauname šaltu vandeniu ir išimame iš jų kauliukus. Dabar kauliukų išėmimas nebėra toks ilgas ir monotoniškas darbas kaip seniau, kai nebūdavo prietaisų jiems išimti. Vis dėlto apsirengiame juodai ir pirmyn doroti kauliukų. Kad ir su aparatėliu, bet vyšnių sultys vis tiek taškosi.  
  Nukaulintas vyšnias pilame į puodą kuriame žadame virti uogienę, užberiame paprastu cukrumi, išmaišome ir paliekame kur nors vėsiai iki kito ryto.
  Kitą rytą pasiruošiame stiklainius. Juos labai gerai yra kaitinti mikrobangų krosnelėje. Vat čia jau niekas nepasakys, kad nesveika ir ta krosnelė yra nesąmonė virtuvėje. Stiklainių kaitinime tai Nr.1- kelios minutės ir jūsų stiklainiai iškaitinti. Kol stiklainiai kaitinami, su spiritu ar degtine suvilgytu vatos ar marlės gabalėliu išsivalome dangtelių vidų.
  O dabar jau galima ir uogienės puodą statyti ant viryklės. Kai uogienė pradeda virti nugraibome susidariusias putas, suberiame likusį nepanaudotą uogienių cukrų ir nuo užvirimo pradžios verdame 5 minutes, tada suberiame vanilinį cukrų ir cinamoną, supilame "Amaretto" likerį (atsargiai jį pilame, nes šiek tiek "pagyvėja" virimas). Tiesa, jei naudojate cinamono žievelę ją dėkite uogienės virimo pradžioje, jos kvapas niekur nepabėgs. Paverdame apie 1 minutę ir pilstome į paruoštus stiklainius. Supylę į stiklainį jį tuoj pat uždarome.
  Jei vietoje "Amaretto" naudosite konjaką ar romą, leiskite alkoholiui ilgiau išgaruoti. Na, kokias 4 minutes. 
Sudėtingumas: vidutinis

Voveraitės

  Tikriausiai tai patys teisingiausi grybai. Nei jie kirmyja, nei juos su kitais nuodingais grybais gali sumaišyti. Tad, jei neišeina patiems jų prisigrybauti, tai bent turguje nusipirkę nė vieno neišmesite. Be to, jie labai greitai paruošiami. Tad, dabar vien tik apie voveraites augančias miške, bet nešokinėjančias po medžius.
  Norint labai gerai ir greitai nuvalyti voveraites reikėtų jas merkti į padruskintą šaltą vandenį. Gera sauja druskos nepilnam kibirui vandens. Čia tokie dideli kiekiai būna draugų sodyboje Dzūkijoje. Kaune su grybais sunkiau, tad ir kiekiai būna ženkliai mažesni. Šaukštas druskos į kažkokį "blūdą". Tik žinoma koteliai turi būti jau švarūs (taip, kaip būna teisingai nupjauti, o ne išrauti).
  Labai keista, bet sūdytame vandenyje labai gerai nuo grybų atsiskiria visokie šapaliukai . Tad, ilgai grybų vandenyje nelaikome, užmerkiame ir traukiame po truputį iš vandens. Taip kartojame kokius du kartus su švariu pasūdytu vandeniu, arba kol grybai taps švarūs.
  Nuplautiems grybams leidžime nuvarvėti kažkokiame inde, o kol jie varva didesnius jau pjaustome į mažesnes dalis. Taip, kad visi būti maždaug vienodo dydžio. Žinoma, į mažyles voveraites nesilygiuojame.
  Dabar yra du voveraičių paruošimo būdai. Kaimiškasis su svogūnais ir lašinukais arba rūkyta šonine (geriau šalto rūkymo su tikru dūmo kvapu). Arba miesčioniškasis- svogūnai ir lydytas sviestas. Jūsų teisė rinktis, kaip gaminti.
 Gaminimo esmė ta pati. Lašinukus supjaustome kubeliais ir pakepiname gilioje keptuvėje. Tada sudedame susmulkintą svogūną ir kepiname toliau. Miesčionišku atveju- ant lydyto svieto kepiname svogūną. Kai svogūnas tampa permatomas arba apkepęs (čia jau kaip jums patinka) suberkite voveraites. Ir uždengę troškinkite kol išgaruos beveik visos nuo grybų atsiradę sultys. Kartas nuo karto, jei grybų daugiau, juos pamaišykite. Kol grybai kepa susipjaustykite krapus. Ir kai jau skysčio keptuvėje lieka nedaug įdėkite kelis šaukštus grietinės, įberkite druskos ir pipirų, suberkite krapus. Leiskite grietinei užvirti ir nukelkite keptuvę nuo kaitros.
 Pats paprasčiausias voveraičių pateikimas su virtomis bulvėmis pagardintomis krapais. Tada voveraitės skaniausios paruoštos kaimišku būdu.


 O kitais atvejais voveraitės yra puikus priedas prie steiko, kiaulienos ar vištienos kepsnio.

 Prie baltos (sterkas, menkė) ar raudonos (lašiša, upėtakis) keptos ar troškintos žuvies.

Taip pat prie makaronų ir net omleto. Kepant omletą reikėtų į voveraites nedėti grietinės. Tik paprastai jas su svogūnais pakepti ir užpilti kiaušinių plakiniu.

Sudėtingumas: paprasta
Šį kartą noriu padėkoti Vidai už nuostabius pietus su steikais ir ką tik surinktomis voveraitėmis (na prie jų rinkimo ir aš truputį prisidėjau).

Įdaryta cukinija

  Tiksliau reikėtų rašyti mėsos faršu įdaryta cukinija, arba kaip gurmaniškuose restoranuose- cukinijų laiveliai įdaryti kalakutiena, pateikiami su baltuoju padažu pagardintu čiobreliais. Senoliai sako: "kaip nepavadinsi- taip nepagadinsi". 

 Kiekiai nurodyti apytiksliai, juk parduotuvėse cukinijos apskritus metus būna vienodo dydžio. Bet dabar daržuose galima pasiskinti ir savo išaugintų ekologiškai, gal truputį didesnių, bet dar minkšta odele cukinijų. 

Jums reikės

3 'parduotuvinio' dydžio cukinijų,
1/4 kalakuto krūtinėlės, arba bet kokio turimo mėsos faršo,
1 vidutinio  dydžio svogūno,
1 kiaušinio,
3-4 v.š. majonezo,
petražolių,
prieskonių mėsai (gali būti Provanso žolelės),
1- 2 v.š. lydyto ar paparasto sviesto,
100- 200 gr. grietinėlės.
1- 2 a.š. miltų,
šviežių čiobrelių, druskos.

  Sumalkite kalakuto krūtinėlę. Suberkite prieskonius, druską, susmulkintas petražoles, įdėkite majonezą ir kiaušinį. Viską gerai išmaišykite. 

Cukinijas perpjaukite pusiau ir šaukšto pagalba išskobkite vidų.

Susmulkinkite svogūną ir apkepkite jį lydytame svieste. Kai svogūnas pagels sudėkite cukinijos susmulkintą išskobtą vidinę dalį. Ir padidinę kaitrą gerai viską apkepkite. 

Truputį pravėsusį mišinį sumaišykite su faršu. Juo įdarykite cukinijų puseles.
 Įdarytas cukinijų puseles dėkite į kepimo indą ir įpylę vos vos karšto vandens kepkite iki 200C temp. įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. Arba kol cukinijos bus iškepę (patikrinkite šakute, ji turi įsmigti).

 
Kol orkaitėje kepa cukinijos pasiruoškite padažą. 

Į nedidelį puodelį dėkite sviestą, kai jis išsilydys suberkite miltus ir juos pamaišę supilkite grietinėlę. Įberkite druskos ir nuolat maišydami palaukite kol užvirs. Jei padažas reikiamo tirštumo nukelkite jį nuo kaitros ir įberkite čiobrelių. Jis turėtų būti vidutinio tirštumo, kad lengvai būtų galima užpilti ant faršu įdarytų cukinijų laivelių. Tad, geriau jau skystesnis, negu labai tirštas. 

Jei jis per skystas dar nuolat maišant truputį pavirkite. Jei gavosi per tirštas įpilkite grietinėlės ar pieno ir viską gerai permaišykite, kad jis būtų vientisas ir dar kartą leiskite jam užvirti.

Patarimas:

Gaminant baltąjį padažą galite įpilti šiek tiek sultinio, o jo neturint vietoje druskos sutrupinkite sultinio kubelį. Skonis jūsų tikrai nenuvils.  


Sudėtingumas: vidutinis

Čirviniai blynai

  Tik pora kartų paprašius recepto nesu jo gavusi. Keista, bet abu kartus klausiau, kaip kepti blynus. Tai buvo dvi blynų paslaptys...  Tačiau vėliau viena blynų paslaptis visai netyčia atsiskleidė. O kitą- teko kaip lapei vaikščioti aplink, kalbėti apie virtuvės vingrybes ir po truputį vis pešti informaciją. Va, kaip kartais būna...
  Tai dabar jums vieną blynų paslaptį ir atskleisiu. Iš tikro tai nieko čia stebuklingo nėra, tik skanu.
Kiekius rašau vienam asmeniui, kiek bus valgytojų tiek ir kiekį padidinsite.

1 kiaušinis,
1 v.š. grietinės,
1 v.š. kondensuoto pieno su cukrumi,
1 v.š. (kupinas) miltų.

  Viską sudedate į gilesnį indą ir gerai išplakate. Kepate įkaitintoje čirvinių blynų keptuvėje. Šie blynai tuo kart (kai man dar recepto niekas nesakė) buvo pateikiami su trintomis su cukrumi braškėmis ir plakta grietinėle. Na, trintos braškės su cukrumi ir dar plakta grietinėle tikrai idealu, bet neturint grietinėlės galima ir grietinę su cukrumi panaudoti.
Sudėtingumas: paprasta